Slovakijoje, kurios kaimynė yra Ukraina, dezinformacija apie padėtį plačiai dalijasi net kai kurie parlamento nariai.
Lubošas Blaha iš kairiosios opozicinės partijos „Smer“, turintis daugiau nei 170 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“, po Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos, kvestionuojančios Ukrainos egzistavimą, paskelbė: „Aš esu įsitikinęs, kad [Putinas] nori taikos“.
L. Blaha tvirtino, kad Ukraina „provokavo ir grasino Rusijai“, o „Vakarai ją užgauliojo“. Jis pridūrė, kad šalį „kontroliuoja oligarchiniai klanai, auga neonacizmas ir rusofobija, o korupcija klesti“.
„Čekų elfai“
Atrodo, kad Slovakija yra ypač lengvai pasiduodanti prokremliškai dezinformacijai.
Šalis, turinti 5,5 mln. gyventojų ir 97 kilometrų sieną su Ukraina, šį mėnesį pasirašė gynybos paktą su JAV, leidžiantį šių kariams veikti jos teritorijoje.
Šis susitarimas išprovokavo aršų vyriausybės politinių konkurentų ir nemažos dalies Slovakijos gyventojų pasipriešinimą ir tapo mėgstamiausiu dezinformacijos bei propagandos taikiniu.
To rezultatas – Slovakijoje stiprėjantis nusiteikimas prieš JAV, NATO ir net ES.
Praėjusį mėnesį agentūros „Slovak Focus“ atlikta nuomonių apklausa parodė, kad 44 proc. respondentų mano, jog JAV ir NATO yra atsakingos dėl didėjančios įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos, ir tik 35 proc. respondentų laiko, kad už tai atsakinga Rusija.
Prieš NATO nukreiptas naratyvas yra ypač reikšmingas, nes vienas iš Rusijos reikalavimų buvo išvesti papildomas NATO pajėgas, išsiųstas į regioną po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.
„Jau sausio mėnesį masiškai padaugėjo dezinformacijos, kuria buvo siekiama pateisinti Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, – sakė kelių šimtų interneto sargybinių tinklo „Čekijos elfai“ atstovas Bohumilas Kartousas.
„Ši tema dabar gerokai nustelbia bet kurią kitą, net ir COVID“, – sakė B. Kartousas, kurio tinklas kas mėnesį skelbia ataskaitas apie netikras naujienas, kuriomis dalijamasi Čekijos Respublikoje ir platesniame regione.
Melagingais pranešimais Ukrainą siekiama parodyti kaip „korumpuotą žlugusią valstybę“, kurią valdo „fašistai“ ir kuri vykdo „rusakalbių gyventojų genocidą“, vienoje iš savo ataskaitų apie konfliktą rašė „Elfai“.
Prahoje įsikūrusio Politikos ir visuomenės instituto analitikas Romanas Maca teigė, kad regione matyti „didžiulis dezinformacijos augimas“.
R. Maca sakė, kad „įdomu stebėti, kiek žmonių ir grupių, pastaruosius dvejus metus kovojusių prieš COVID priemones, dabar persimeta į prorusišką propagandą ir pradeda skleisti tokio tipo dezinformaciją“.
„Kuria nesaugumo jausmą“
Likus kelioms savaitėms iki V. Putino sprendimo leisti Rusijos kariuomenei įžengti į rytų Ukrainą, regione internetu plito įvairūs vaizdo įrašai, kuriuose neva matyti, kaip Ukrainos kariai ruošiasi invazijai arba įžengia į Rusijos teritoriją.
AFP faktų tikrintojai nustatė, kad daugelyje šių vaizdo įrašų buvo rodomos karinės pratybos, nufilmuotos prieš kelerius metus ir neturinčios nieko bendro su dabartimi. Dalis filmuotos medžiagos buvo iš 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, o vienas vaizdo įrašas buvo 2018 metais sukurta BBC reportažo klastotė.
Kai kuriose klastotėse teigiama, kad „NATO atsakinga dėl dabartinės padėties, o Rusija tariamai tiesiog priešinasi ilgalaikėms pastangoms kelti grėsmę jos saugumui“, – sakė B. Kartousas.
„Tai rezonuoja tam tikrame gyventojų sluoksnyje“, – sakė jis, turėdamas omenyje Čekiją, kuri kaip pagalbą Ukrainai siuntė amunicijos.
„Kai kam tai siejasi su panašiais anksčiau girdėtais teiginiais ir įtvirtina jų įsitikinimus. Kitiems sukuria nesaugumo jausmą, kuris savo ruožtu virsta pasipriešinimu (Čekijos) vyriausybės pastangoms padėti Ukrainai apsiginti“, – sakė jis.
Regiono dalyse, kurios tradiciškai yra labiau prorusiškos, Maskvos versija apie Ukrainos agresiją jau yra gerai sucementuota.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius šią savaitę televizijai „Pink“ sakė, kad 85 proc. jo tautiečių „visada palaikys Rusiją, kad ir kas nutiktų“.
Serbijos bulvariniai leidiniai šią savaitę pakartojo nepatikrintą teiginį, neva Rusijos pajėgos sunaikino du Ukrainos šarvuočius, kurie įvažiavo į Rusijos teritoriją.
„Ukraina užpuolė Rusiją!“ – antradienį rėkė Serbijos bulvarinių laikraščių pirmųjų puslapių antraštės, praėjus kelioms valandoms po to, kai V. Putinas paskelbė pripažįstantis dviejų rytų Ukrainos regionų nepriklausomybę ir pasiuntė į ten savo karius.
