„Rusija ne kartą tvirtino, kad nedalyvauja (Ukrainos) konflikte. Šiandien ji pati save demaskavo ir parodė, kad jame dalyvavo visada“, – posėdyje teigė Vokietijos ambasadorė JT Antje Leendertse.
„Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais imsimės griežto ir tinkamo atsako į Rusijos įvykdytą tarptautinės teisės pažeidimą, kuris turės rimtų ekonominių, politinių ir geostrateginių padarinių“, – pridūrė A. Leendertse.
Prancūzija pasmerkė paranojišką Putino kalbą
Prancūzija Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi į tautą dėl Ukrainos pirmadienį apibūdino kaip „paranojišką“ ir apkaltino jį pažadų, duotų prezidentui Emmanueliui Macronui, nesilaikymu.
V. Putino kalboje, kurioje jis pripažino dviejų atplėštų nuo Ukrainos regionų nepriklausomybę, susijungė „nepalenkiamos ir paranojiškos“ idėjos“, – sakė Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, pridūręs, kad Rusijos lyderis „nesilaikė E. Macronui duotų pažadų“.
Pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad neatmetami tolesni Rusijos „kariniai veiksmai“, ir pridūrė, kad ES rengia sąrašą Rusijos subjektų ir asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos kaip „proporcingas“ atsakas.
V. Putinas „padarė aiškų pasirinkimą laužyti savo įsipareigojimus“, sakė pareigūnas, pridurdamas, kad antradienį Briuselyje prasidės diskusijos dėl sankcijų rengimo.
Ankstesniame pareiškime E. Macronas pasmerkė V. Putino veiksmus ir paragino taikyti tikslines Europos sankcijas Rusijai.
E. Macronas sekmadienį buvo įsitraukęs į karštligišką diplomatiją siekiant surengti V. Putino ir JAV prezidento Joe Bideno viršūnių susitikimą, kad būtų sumažinta didėjanti įtampa dėl Ukrainos, kelianti baimę dėl galimos Rusijos invazijos į kaimyninę valstybę.
Tačiau ši idėja kol kas sulaukė tik abejingos Kremliaus reakcijos, o tokių diplomatinių iniciatyvų ateitis lieka neaiški.
JAV ir jų sąjungininkės JT Saugumo Taryboje kritikavo Rusijos veiksmus Ukrainoje
Skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje Jungtinės Valstijos griežtai sukritikavo Rusiją, į separatistines teritorijas Rytų Ukrainoje nusiuntusią savo pajėgas. „Jūs vadinate tai taikos daliniais, - pirmadienio vakarą Niujorke Rusijos adresu sakė JAV ambasadorė JT Linda Thomas Greenfield. – Tai visiška nesąmonė“.
Ukrainos ir Vakarų šalių prašymu sušaukto posėdžio pradžioje JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rosemary DiCarlo sakė: „Ateinančios valandos ir dienos bus kritiškos. Didelio konflikto pavojus realus, jo būtina vengti bet kokia kaina“. Ji pareiškė „labai apgailestaujanti“ dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo „dislokuoti dalinius Rytų Ukrainoje“.
V. Putinas pirmadienį pripažino separatistinių teritorijų Rytų Ukrainoje – „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ – nepriklausomybę. Savo kalboje per televiziją jis, be to, paskelbė, kad rusų pajėgos šiose teritorijose užtikrins „taiką“. Susitarimas su separatistais numato „abipusę paramą“ puolimo atveju bei „bendrą sienų apsaugą“.
Iš Ukrainos V. Putinas pareikalavo „nedelsiant“ nutraukti bet kokius karinius veiksmus šalies rytuose. Priešingu atveju Kijevui teks „visa atsakomybė už galimą tolesnį kraujo liejimą“. Jis dar kartą apkaltino Kijevą Rytų Ukrainoje vykdant rusų gyventojų „genocidą“ ir siekiant branduolinio ginklo.
JAV ambasadorė L. Th. Greenfield sakė, kad V. Putino kalba buvo „virtinė pasipiktinimą keliančių, neteisingų teiginių“, kurių tikslas „sukelti dingstį karui“.
Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia pabrėžė, kad jo šalies sienos, nepaisant Rusijos veiksmų yra „nekintamos“. Ukraina paragino Rusiją „atšaukti“ separatistinių Ukrainos teritorijų pripažinimą, „grįžti prie derybų stalo“ ir nurodyti „nedelsiant išvesti savo okupacines pajėgas“.
Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia atsakė: „Liekame atviri diplomatijai, diplomatiniam sprendimui“. Jis pridūrė: „Tačiau mes neketiname leisti, kad Donbase vėl lietųsi kraujas“.
Saugumo Tarybos narės, įskaitant Prancūziją, Norvegiją, Airiją, Keniją, Ganą ir Jungtinius Arabų Emyratus, sukritikavo Rusijos veiksmus. Britų pasiuntinė Barbara Woodward sakė, kad Taryba turi vieningai paraginti Rusiją „deeskaluoti padėtį ir laikytis įsipareigojimų“. Albanijos ambasadorius Feritas Hoxha, turėdamas omenyje Rusijos veiksmus, klausė: „Kas kitas?“
Veto teisę turinti Kinija tuo tarpu aiškiai nepasmerkė Rusijos žingsnių, tačiau paragino visas konflikto šalis „elgtis santūriai“. Visos pusės turi vengti veiksmų, „kurie kursto įtampą“, - sakė Kinijos ambasadorius JT Zhang Junas. Jo šalis sveikins „visas pastangas diplomatiniu būdu sureguliuoti konfliktą“.
Beveik dvi valandas trukusio įtempto posėdžio pabaigoje Ukrainos ambasadorius nusivylęs pareiškė, kad JT „serga“ ir yra „apimtos Kremliaus platinamo viruso“.
