„Visą energiją jis skiria planus keičiančios krizės aplink Ukrainą (sureguliavimui). Sunku kelti kandidatūrą, kai prie Europos vartų – karas“, – sakė šaltinis.
Anot jo, akivaizdu, kad E. Macronas sieks būti perrinktas kitai kadencijai, tačiau pranešimui apie kandidatūros kėlimą reikia palankesnio momento.
Kaip praneša prancūzų žiniasklaida, buvo tikėtasi, kad E. Macronas apie savo dalyvavimą rinkimuose paskelbs dar praėjusią savaitę.
Anksčiau Eliziejaus rūmai pranešė, kad Prancūzijos prezidentas pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir JAV lyderiui Joe Bidenui surengti viršūnių susitikimą Europos saugumo klausimais, ir abu lyderiai pasiūlymui pritarė.
„Jis (E. Macronas) pasiūlė surengti prezidento J. Bideno ir prezidento V. Putino susitikimą, o vėliau su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis aptarti saugumo ir strateginio stabilumo Europoje klausimus. Prezidentai J. Bidenas ir V. Putinas iš principo pritarė tokio susitikimo idėjai“, – sakoma pranešime.
Viršūnių susitikimo darbotvarkę turėtų parengti JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per susitikimą vasario 24 dieną.
Praėjusios savaitės pabaigoje sociologinių tyrimų agentūros IFOP paskelbti visuomenės apklausos rezultatai rodo, kad E. Macronas populiarumu lenkia likusius pretendentus į prezidento postą.
Apie dalyvavimą prezidento rinkimuose dar nepaskelbęs E. Macronas, remiantis BFM išplatintais apklausos rezultatais, surinko 8,7 balo iš 20 pagerino sausio mėnesio rezultatą (8,3 iš 20).
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidatė prezidento rinkimuose Nacionalinio sambūrio (RN) partijos lyderė Marine Le Pen užima antrą vietą ir turi 8,3 balo iš 20. Jos populiarumas gerokai padididėjo nuo sausio, kai per apklausą ji buvo įvertinta 7,3 balo. Dešiniųjų respublikonų atstovė Valerie Pecresse per naujausią apklausą yra surinkusi 7,5 balo ir užima trečią vietą. Sausį jos rodiklis buvo 7,6 balo.