„Vasario 21 dieną 9 val. 50 min. vietos (8 val. 50 min. Lietuvos laiku) iš Ukrainos paleistas nenustatytas sviedinys visiškai sunaikino Rostovo srityje, už maždaug 150 metrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos buvusį objektą, kuriuo naudojosi FSB sienos apsaugos tarnyba“, – sakoma FSB pranešime. Jame priduriama, kad incidento metu niekas nesusižeidė, o į įvykio vietą atvyko Rusijos karo inžinieriai.
Ukrainos kariuomenė paneigė apšaudžiusi šį objektą ir pavadino tai melagiena ir provokacija.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas teigia, kad Ukrainos kariai nedalyvavo apšaudant pasienio kontrolės punktą Rostovo srityje.
RBK šaltinis pranešė, kad incidentas įvyko netoli Ščerbakovo viensėdžio, įsikūrusio Mariupolio kryptimi. Ten pasienį kontroliuoja „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) pajėgos.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba paskelbė apšaudytoje vietoje padarytą vaizdo įrašą. Jame nematyti jokios infrastruktūros, išskyrus sugriautą vieno aukšto pastatą, kurį supa medžiai.
Rostovo srities gubernatoriaus spaudos tarnybos darbuotojai rekomendavo dėl komentarų kreiptis į Rusijos federalinę saugumo tarnybą.
Žurnalistai ir socialinių tinklų vartotojai, analizuodami vaizdo įrašą iš įvykio vietos, pastebėjo, kad apgadintas objektas labiau primena apleistą vagonėlį ar sandėliuką nei pasienio punktą.
„Šį kartą Federalinė saugumo tarnyba apkaltino Ukrainą sviediniu sugriovus Rostovo srityje buvusį pasienio kontrolės punktą. Tiesa, pačios Federalinės saugumo tarnybos paskelbtame vaizdo įraše užfiksuota kažkokia daržinė vidury miško be jokios infrastruktūros...“ – stebimasi socialiniuose tinkluose.
Ukraina nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, savo šalies rytuose kovoja su prorusiškais separatistais. Per susirėmimus jau žuvo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Kijevo sąjungininkai Vakaruose jau kurį laiką perspėja dėl konflikto eskalacijos, kai Rusija aplink Ukrainą sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių.
Vakarai taip pat perspėjo dėl sufabrikuotų atakų, kuriomis Maskva ir separatistai gali pasinaudoti kaip dingstimi užpulti Ukrainą.
Rostovo regione, kur, pasak FSB, įvyko naujausias incidentas, praėjusią savaitę paskelbta nepaprastoji padėtis. Tokios priemonės imtasi dėl numatomų didelių žmonių srautų iš separatistų kontroliuojamų Ukrainos regionų, kur lyderiai paskelbė apie masinę evakuaciją.
Naujausias Rusijos pareiškimas vėl pakurstė nerimą, jog Maskva ieško preteksto savo karinių telkimui netoli Ukrainos sienų. JAV žvalgybos teigimu, šios pajėgos skirtos potencialiai invazijai.
Tačiau ukrainiečių kariuomenės atstovas jungtinei karinei operacijai prieš Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje, FSB kaltinimo nesureikšmino.
„Jie vykdo įvairias provokacijas ir kasdien, net po kelis kartus per dieną, ruošia netikras naujienas“, – žurnalistams Kramatorske sakė Ukrainos kariškių atstovas Pavlo Kovalčukas.
„Negalėjome sutrukdyti jiems paskelbti šią melagieną, bet visuomet pabrėžiame, kad nešaudome į civilinę infrastruktūrą ar į kokias nors teritorijas Rostovo regione“, – pridūrė jis.
„Neatsakome artilerijos ugnimi okupacinėms pajėgoms“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje promaskvietiškus sukilėlius, kontroliuojančius dalį Donecko ir Luhansko sričių.
Vašingtonas ne kartą įspėjo, kad Maskva bando pateisinti planuojamą invaziją, platindama pramanytas istorijas apie Ukrainos agresiją.
Suintensyvėjus apšaudymams Rusijos remiamų separatistų lyderiai Donecko ir Luhansko anklavuose paskelbė apie visuotinę mobilizaciją ir civilių gyventojų evakuaciją.
FSB pareiškimas buvo paskelbtas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui besiruošiant pirmininkauti neeiliniam nacionalinio saugumo tarnybos posėdžiui.
ES perspėjo dėl „manipuliavimo“ informacija apie Ukrainą
Europos Sąjunga skelbia pastebimai suaktyvėjusį „manipuliavimą“ informacija, siekiant paremti išgalvotus pretekstus kariniam eskalavimui Ukrainoje, šeštadienį perspėjo Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„ES labai susirūpinusi, kad surežisuoti įvykiai... gali būti panaudoti kaip pretekstas galimam kariniam eskalavimui“, – sakoma J. Borrellio pareiškime bloko vardu.
„ES taip pat pastebi suaktyvėjusias manipuliavimo informacija pastangas tokiems tikslams paremti“, – nurodoma jame.
Toks perspėjimas pasirodė Rusijos valstybinei žiniasklaidai paskelbus nepatikrinamų pranešimų apie smurtinius aktus Rytų Ukrainoje, kurios dalis yra prorusiškų separatistų rankose.
Rusijos žiniasklaida kaltina Kijevą planuojant puolimą prieš separatistų kontroliuojamas vietoves Donecko ir Luhansko srityse.
„ES nemato pagrindo kaltinimams dėl galimo Ukrainos išpuolio, metamiems ne vyriausybės kontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių rajonų“, – sakoma J. Borrellio pranešime.
Atsižvelgiant į tokias pastangas skelbti dezinformaciją, J. Borrellis sakė, kad ES visiškai remia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), kurios stebėtojai yra dislokuoti Ukrainoje, ir pridūrė, kad jie „vaidina svarbų vaidmenį“ tikrinant veiklą vietoje.
Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl paliaubų pažeidimų tarp separatistų pozicijų ir Ukrainos pajėgų, apie kuriuos pranešė ESBO.
„Giriame Ukrainos santūrumą nuolat vykstančių provokacijų ir destabilizavimo pastangų akivaizdoje“, – pridūrė J. Borrellis.
ES šalys narės ir Jungtinės Valstijos pareiškė manančios, kad Maskva siekia sukurti pretekstą išpuoliui prieš Ukrainą, režisuodama smurtinius incidentus vietoje ir platindama melagingą informaciją.
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis į Ukrainą, o ataka gali prasidėti artimiausiomis dienomis.
Tuo metu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šeštadienį Vokietijos transliuotojui ARD sakė: „Visi požymiai rodo, kad Rusija planuoja visavertį puolimą prieš Ukrainą.“
