„Dar per anksti kalbėti apie kokius nors konkrečius planus dėl kokių nors viršūnių susitikimų organizavimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Be abejo, esant būtinybei Rusijos ir JAV prezidentai bet kurią akimirką gali nuspręsti dėl telefoninių ar asmeninių kontaktų“, – sakė D. Peskovas, bet pridūrė, kad kol kas nėra „jokių konkrečių planų“.

Į patikslinamąjį klausimą, ar Kremlius tikėtinu laiko būtent dviejų prezidentų susitikimą, D. Peskovas atsakė: „Susitikimas įmanomas, jei valstybės vadovai nuspręs, kad jis tikslingas. Šiuo metu esama tikslaus ir konkretaus suvokimo, kad būtina tęsti dialogą ministrų lygiu.“

Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį pasveikino Prancūzijos iniciatyvą surengti JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos Vladimiro Putino viršūnių susitikimą, sakydamas, kad Kijevas tikisi, jog dėl jo Maskva atitrauks savo kariuomenę.

„Mes sveikiname šią iniciatyvą. Manome, kad visos pastangos, skirtos diplomatiniam sprendimui surasti, yra svarbios“, – sakė Dmytro Kuleba prieš susitikimą su Europos Sąjungos kolegomis Briuselyje. – Tikimės, kad abu prezidentai išeis po derybų susitarę dėl Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos“.

Prancūzijos prezidentūra pirmadienį pareiškė, kad abu lyderiai iš esmės sutiko surengti viršūnių susitikimą, jei Maskva neužpuls Ukrainos.

Vis labiau baiminamasi, kad Kremlius gali pasiųsti į Ukrainą maždaug 150 tūkst. karių, dislokuotų palei jos sieną.

D. Kuleba paragino ES pradėti įvesti sankcijas Rusijai „dabar“, taip mėginant atgrasyti V. Putiną nuo puolimo.

„Manome, kad yra svarių ir teisėtų priežasčių pritaikyti bent dalį sankcijų dabar, kad parodytume, jog ES ne tik kalba apie sankcijas, bet ir imasi veiksmų“, – sakė jis.

27 valstybių blokas kartu su Vakarų sąjungininkais pažadėjo taikyti beprecedentes sankcijas Maskvai, jei jos kariai įsiveržtų į Ukrainą, praėjus aštuoneriems metams po Krymo pusiasalio atplėšimo.

Briuselis ir svarbiausios valstybės narės tvirtina, kad ES netaikys sankcijų, kol Maskva nepradės puolimo.

„Esame pasirengę“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, pridurdamas, kad gali sušaukti nepaprastąjį posėdį, kai tik jo prireiktų sankcijoms suaktyvinti.

Kai kurios rytinės ES narės ėmė raginti bloką greičiau imti svarstyti priemones Maskvai bausti už jos agresyvią poziciją.

„Manau, kad turime pradėti diskutuoti apie atsaką jau į esamą padėtį, nes dabar viskas, apie ką kalbame, yra tik karinio puolimo laukimas“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

JAV: Rusija parengė ukrainiečių, kuriuos reikia nužudyti, sąrašą

Jungtinės Valstijos perspėjo Jungtines Tautas (JT) turinčios patikimos informacijos apie galimus rimtus žmogaus teisių pažeidimus, jei Rusija įsiverš į Ukrainą.

JAV ambasadorė JT Bathsheba Nell Crocker laišku kreipėsi į JT vyriausiąją žmogaus teisių komisarę Michelle Bachelet ir pateikė jai detales apie JAV surinktą „nerimą keliančią informaciją“. „Esame labai sunerimę dėl Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse toliau vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir turime pagrindo manyti, kad, atlikus naujus karinius veiksmus, tokių pažeidimų padaugės“, – sakoma ambasadoriaus laiške.

Laiške tikinama, kad Rusija planuoja tikslinius nužudymus, pagrobimus, neteisėtus sulaikymus ir kankinimus. Visa tai esą būtų nukreipta prieš žmones, kurie priešinsis Rusijos veiksmams, įskaitant Ukrainoje šiuo metu gyvenančius Rusijos ir Baltarusijos disidentus, žurnalistus, prieš korupciją nusiteikusius aktyvistus ir kitus pažeidžiamus žmones.

„Konkrečiai turime patikimos informacijos, rodančios, kad Rusijos pajėgos sudarinėja tam tikrų ukrainiečių, kurie po karinės okupacijos būtų nužudyti arba išsiųsti į stovyklas, sąrašus“, – priduriama laiške. JAV taip pat perspėjo manančios, kad Rusijos pajėgos pasitelks letalines priemones, kad išvaikytų taikius protestus ar pažabotų kitokias taikaus pasipriešinimo formas.

JAV neatskleidė savo informacijos šaltinių.

Rusija ne kartą neigė planuojanti įsiveržti į Ukrainą, nors, Vakarų šalių žvalgybos duomenimis, prie šios šalies sienų nuo praėjusių metų sutelkė apie 150 tūkst. karių.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)