Rusija ir Baltarusija nusprendė pratęsti bendras pratybas, „Telegram“ kanale skelbia Baltarusijos gynybos ministerija. Taip esą daroma dėl „eskalacijos Donbase“.
„Dėl padidėjusio karinio aktyvumo prie sąjunginės valstybės išorės sienų ir pablogėjusios padėties Donbase Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė pratęsti sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimą“, – cituojamas Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.
Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Sąjunginis ryžtas 2022“ turėjo pasibaigti vasario 20 d.
V. Chreninas pažymėjo, kad tolimesnio patikrinimo metu bus kruopščiai išdirbti Sąjunginės valstybės gynybos etapai, kurie nebuvo taip detaliai aprėpti per pratybas iki šiol.
„Apskritai jų kryptis išliks nepakitusi – jos skirtos užtikrinti adekvatų atsaką ir karinio pasirengimo deeskalavimą iš piktadarių šalia mūsų bendrų sienų“, – sakė ministras.
Baltarusijos saugumo tarybos vadovas Aliaksandras Volfovičius išvakarėse pareiškė, kad nepaisant to, kad bendros baltarusių ir rusų pratybos „Sąjunginis ryžtas 2022“ baigiasi, pajėgų parengties patikrinimai gali būti pratęsti.
„Pratybos yra vienas iš patikrinimo baigiamosios stadijos etapų. Pačios pratybos buvo atliktos. Patikrinimas gali būti tęsiamas. Kada, iki kada, sprendimą priims patikrinimo vadovas“, – sakė A. Volfovičius, kurį cituoja valstybinė agentūra BelTA.
Pratybos Baltarusijoje turėjo tęstis iki vasario 20-osios.
Mokymuose dalyvauja gausios oro pajėgos, taip pat dislokuota virtinė rusiškų raketų sistemų.
Manevrai vykdomi iškart keliuose Baltarusijos rajonuose: poligonuose netoli Baranovičių, Asipovičių, Bresto, Ašiužos ir Damanovos, taip pat Baranovičių, Lunineco, Lydos ir Mačuliščių aerodromuose bei keliose atvirose vietovėse.
Baltarusijoje vykstančios bendros pratybos didina susirūpinimą, kad Rusija planuoja eskaluoti konfliktą Ukrainoje. Tačiau Baltarusija teigia, kad pasibaigus pratyboms visi rusų kariai ir karinė technika išvyks iš šalies.
Delfi primena, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus trečiadienį žadėjo, kad pasibaigus didžiulėms bendroms Minsko ir Maskvos pratyboms prie Ukrainos sienos jo šalyje neliks „nė vieno“ rusų kario.
„Po pratybų su Rusija Baltarusijos teritorijoje neliks nė vieno (Rusijos) kario ar karinės technikos vieneto“, – per spaudos konferenciją Minske sakė V. Makejus.
Jo teigimu, Gynybos ministerija ir ilgametis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka tai aiškiai pasakė.
Rusija šią savaitę paskelbė baigianti kai kurias prie Ukrainos sienų, taip pat ir Baltarusijoje, vykstančias karines pratybas.
Tačiau Vakarai ir toliau baiminasi galimo išpuolio prieš Ukrainą, sakydami, kad dar nemato realaus deeskalavimo įrodymų.
NATO Rusijos pratybas Baltarusijoje pavadino ypač nerimą keliančiomis ir „pavojingu“ momentu Europai.
Pats A. Lukašenka dėl rusų pajėgų išvedimo ketvirtadienį pasisakė visia kitaip.
„Tik mes (su Putinu) spręsime, kada bus išvesti rusų daliniai – rytoj ar po mėnesio. Ginkluotosios pajėgos liks Baltarusijoje tiek, kiek mes manysim esant reikalinga“, – pareiškė jis.
„Niekas nesakė, kad rytoj ar poryt rusų kariai grįš į Rusiją. Netikėti patikrinimai tęsiasi. Kada ir iki kada, tai priklausys nuo vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado“ – pareiškė A. Volfovičius.
JK: Rusija planuoja didžiausią karą Europoje nuo 1945 metų
Rusija ruošiasi panardinti Europą į didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo konfliktą, pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, perspėjęs, kad bet kokia invazija į Ukrainą atkirs Maskvą nuo pasaulio finansų.
„Faktas yra tas, kad visi ženklai rodo, jog planas tam tikra prasme jau vykdomas“, – sakė jis interviu BBC, sekmadienį transliuotame iš Miuncheno saugumo konferencijos, po to, kai du Ukrainos kariai žuvo per atakas prie sukilėlių kontroliuojamų anklavų.
Pagal Rusijos invazijos planus, jos kariai įeis į Ukrainą ne tik iš separatistų kontroliuojamų rytų, bet ir iš Baltarusijos šiaurėje ir apsups sostinę Kijevą, sakė B. Johnsonas, cituodama JAV žvalgybos duomenis, kuriuos Vakarų lyderiams perdavė prezidentas Joe Bidenas. „Žmonės turi suprasti, kokia didžiulė bus žmonių gyvybių kaina“, – sakė jis, anksčiau nurodęs, kad Vakarai ir toliau rems bet kokį Ukrainos pasipriešinimą po invazijos.
„Bijau ir pasakyti, bet mūsų numatomas Rusijos planas gali tikrai sukelti didžiausią nuo 1945 m. karą Europoje, kalbant vien apie jo mastą“.
Šeštadienį Vokietijoje vykusioje konferencijoje sakydamas kalbą B. Johnsonas perspėjo, kad dėl Vakarų sankcijų reaguojant į bet kokią invaziją prezidento Vladimiro Putino režimui prieiga prie Londono Sičio kapitalo rinkų taps „neįmanoma“. Jis nurodė, kad sankcijos, į kurias įeina ir JAV priemonės, neleis Rusijos įmonėms „prekiauti svarais ir doleriais“, o tai, anot jo, „labai, labai stipriai“ smogs Rusijai.
JK vyriausybė jau seniai kaltinama užmerkianti akis į pelningus Rusijos pinigų srautus per Londoną, dalis jų atsidūrė konservatorių kišenėje, nors B. Johnsono partija teigia, kad visos aukos yra teisėtos.
Laikraštis „The Sunday Times“ paskelbė partijos donorų sąrašą ir tvirtino, kad jie turėjo privilegijuotą prieigą prie B. Johnsono vyriausybės, tarp jų ir Liubovė Černuchina, buvusio Vladimiro Putino finansų ministro pavaduotojo Vladimiro Černuchino žmona.
Tarp kaltinimų, kad V. Putino režimas slepia didžiulius turtus užsienyje, Didžiosios Britanijos įmonių ir nuosavybės įstatymai taip pat ilgą laiką buvo naudingi investuotojams, kurie nori išlaikyti savo veiklą paslaptyje. Tačiau šeštadienį B. Johnsonas pareiškė, kad Didžioji Britanija ketina „atverti rusams priklausančių įmonių ir subjektų matrioškas, kad paaiškėtų galutiniai naudos gavėjai“.
Tuo metu užsienio reikalų sekretorė Liz Truss laikraščiui „Mail On Sunday“ sakė, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, V. Putinas sieks „atsukti laikrodį atgal į 1990-ųjų vidurį ar net anksčiau“ ir galimai aneksuos Baltijos valstybes ir Vakarų Balkanus.
Savo straipsnyje „The Sunday Telegraph“ vidaus reikalų sekretorė Priti Patel sakė, kad „poveikis bus jaučiamas ir čia“, jei prasidėtų karas, nurodžiusi praeities kibernetinį „kišimąsi“ į britų žiniasklaidą, telekomunikacijas ir energetikos infrastruktūrą, dėl to kaltinama Rusija.
