„2022 m. vasario 19 d., vadovaujant vyriausiajam Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadui Vladimirui Putinui, bus surengtos planinės strateginių atgrasymo pajėgų pratybos, per kurias bus paleistos balistinės ir sparnuotosios raketos“, – sakoma gynybos ministerijos pranešime, kurį išplatino naujienų agentūros.
Gynybos ministerija penktadienį teigė, kad pratybose dalyvaus oro pajėgos, Pietų karinės apygardos daliniai, taip pat Šiaurės ir Juodosios jūros laivynai.
Žinia apie naujas pratybas pasirodė Rusijai kelis kartus paskelbus, kad atitraukia karius nuo Ukrainos. Tačiau ten sutelktos pajėgos tebekelia Vakarų susirūpinimą, kad Maskva planuoja neišvengiamą puolimą.
Įtampą tarp Vakarų ir Rusijos dėl Ukrainos ir pavojaus Europos saugumui dar labiau didina didelio masto karinės pratybos prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje. Nors Rusija paskelbė, kad dalis jos karių atitraukti ir grąžinti į nuolatines bazes, Vakarai nemato jokio reikšmingo pasitraukimo.
Ties separatistus ir vyriausybės kontroliuojamą teritoriją skiriančia linija vyksta intensyvus artilerijos apšaudymas, dėl jo Maskvos remiami separatistai kaltina Kijevą. Anksčiau Vašingtonas įspėjo, kad Rusija ieškos dingsties pulti Ukrainą.
Tuo metu penktadienį į Maskvą derybų su V. Putinu atvyko Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka.
„Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka atvyko į Rusijos Federaciją su darbo vizitu“, – informavo jo spaudos tarnyba.
„Vasario 18 dieną Maskvoje įvyks derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Valstybių vadovai per susitikimą aptars virtinę įvairių klausimų, įskaitant prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo vystymą, iššūkius regiono saugumui ir bendrus veiksmus užtikrinant abiejų šalių nacionalinius interesus, taip pat aktualias tarptautines problemas“, – nurodė spaudos tarnyba.
Ketvirtadienį atvykęs stebėti Baltarusijos pietvakariuose vykstančių bendrų su Rusija karinių pratybų „Sąjunginis ryžtas 2022“, A. Lukašenka pareiškė, kad Minskas siekia įsigyti arba gauti iš Rusijos trumpo nuotolio raketų „Iskander“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, taip pat kitokios modernios ginkluotės.
A. Lukašenka taip pat sakė, kad Baltarusija priimtų branduolinių ginklų, jeigu kiltų kokių nors grėsmių iš užsienio, tarp jos sąjungininkės Rusijos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos.
Kijevas ir Donbaso separatistai kaltina vieni kitus naujais apšaudymais
Ukrainos kariškiai ir rytiniame Donbaso regione įsitvirtinę Rusijos palaikomi separatistai penktadienį kaltino vieni kitus naujais ugnies nutraukimo pažeidimais po ankstesnę dieną įvykusio vaikų darželio apšaudymo, smarkiai padidinusio tarptautinę įtampą.
Ukrainos kariuomenės vadavietė rytuose informavo, kad separatistai nuo vidurnakčio iki 9 val. ryto mažiausiai 20 kartų pažeidė ugnies nutraukimo režimą.
Donecko ir Luhansko separatistų atstovai pareiškė, kad ukrainiečių kariuomenė ugnies nutraukimo režimą pažeidė 27 kartus.
Apie naujus apšaudymus pranešta kitą dieną po to, kai sviedinys pramušė vaikų darželio pastato sieną vyriausybės kontroliuojamame Stanycia Luhanskos kaime.
Pastate buvę 20 vaikų ir 18 darbuotojų nenukentėjo, tačiau incidentas dar sustiprino būgštavimus, kad Rusija bando eskaluoti konfliktą, ieškodama dingsties įsiveržti į Ukrainą.
Kijevas su Maskvos remiamais separatistais šalies rytuose kariauja nuo 2014 metų, o šis konfliktas jau pareikalavo daugiau nei 14 tūkst. gyvybių ir privertė daugiau nei 1,5 mln. žmonių palikti savo namus.
Suintensyvėjusį smurtą atidžiai stebi visas pasaulis, o JAV ir NATO sąjungininkės mano, kad Rusija gali sufabrikuoti pretekstą įsiveržti į Ukrainą.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai ketvirtadienį pranešė apie 189 ugnies nutraukimo režimo pažeidimus Donecko regione. Ankstesnę dieną jų buvo užfiksuota 24.
Mažesniame Luhansko regione stebėtojai ketvirtadienį fiksavo 402 ugnies nutraukimo režimo pažeidimus, trečiadienį – 129.
JAV ragina Rusiją įsipareigoti nepulti Ukrainos
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį paragino Rusiją vienašališkai pasižadėti nepulti Ukrainos ir patvirtinti šį įsipareigojimą atitraukiant karius, sutelktus prie kaimyninės šalies sienų.
Per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Ukrainos krizei aptarti JAV diplomatijos vadovas išsamiai išdėstė, kaip Rusija gali sufabrikuoti pretekstą įsiveržti į Ukrainą.
Jeigu Maskva siekia taikos, „Rusijos vyriausybė šiandien gali aiškiai, neišsisukinėdama paskelbti, kad Rusija neįsiverš į Ukrainą, aiškiai tai pasakydama pasauliui“, pasiūlė A. Blinkenas.
„Ir pademonstruoti tai išsiųsdama savo karius, tankus ir lėktuvus atgal į savo kareivines“, – pridūrė jis.
Per posėdį A. Blinkenas sakė pakvietęs Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ateinančią savaitę susitikti derybų Europoje, nors JAV pareigūnai teigė, kad Maskva gali pradėti invaziją į Ukrainą artimiausiomis dienomis.
Remdamasis JAV žvalgybos duomenimis A. Blinkenas išdėstė hipotetinį scenarijų, kaip, anot jo, Maskva galėtų sufabrikuoti dingstį puolimui, tuomet pradėti bombarduoti Ukrainą, rengti kibernetines atakas prieš jos institucijas ir pasiųsti tankų bei karių okupuoti šalį.
„Įprastinės atakos yra ne viskas, ko Rusija planuoja imtis prieš Ukrainos žmones. Turime informacijos, rodančio, kad Rusija taikysis į konkrečias ukrainiečių grupes“, – pridūrė A. Blinkenas, bet daugiau detalių nepateikė.
Valstybės sekretorius pripažino, kad daug žmonių JAV žvalgybos išvadomis abejoja.
„Tačiau leiskite aiškiai pasakyti – šiandien esu čia ne kad pradėčiau karą, o kad užkirsčiau jam kelią“, – pabrėžė A. Blinkenas.
„Informacija, kurią čia pateikiau, yra patvirtinta to, ką matėme klostantis prieš mūsų akis ištisus mėnesius“, – teigė jis.
