„Analitikai mums pranešė, kad vasario 16-osios manija nukreipė dėmesį nuo realių, esminių datų“, – rašo leidinys.
Tai, kad „puolimo“ data buvo pasirinkta vasario 20-oji, žurnalistai aiškina tuo, kad būtent šiuo laikotarpiu bus baigtos „didžiausios karinės pratybos nuo Šaltojo karo laikų“. Šiuo atveju galvoje turimos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Sąjunginis ryžtas – 2022“.
Be to, būtent vasario 20-ąją baigsis Miuncheno saugumo konferencija, kurioje dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, JAV viceprezidentė Kamala Harris ir JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.
„Invazija, kuri prasidėtų tuo metu, kai JAV aukšti asmenys vieši Europoje, o Ukrainos vadovas yra išvykęs iš šalies, gali tapti absoliučiu pažeminimu – savotišku geopolitiniu „trolinimu“, kurį mėgsta Vladimiras Putinas“, – rašė „Politico“.
Taip pat manoma, kad Maskva nenorės pradėti puolimo, kol Pekine nesibaigė žiemos olimpinės žaidynės, o jos baigiasi vasario 20-ąją.
„Politico“ publikacija pasirodė vasario 16 dieną, pavadinimas skelbė „Kodėl vasario 20-oji kelia nerimą Rusijos stebėtojams“.
Straipsnyje pateikiamos nuomonės skirtingų analitikų, kalbintų leidinio žurnalistų. Analitikos centro CNA ekspertas Michaelas Kofmanas straipsnyje nurodo, kad būtent po vasario 20-osios vertėtų akylai stebėti Rusijos kariuomenės veiksmus, nes tada bus galima suprasti „tikruosius prezidento Vladimiro Putino ketinimus“.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį per interviu „RBC-Ukraina“ pareiškė, kad Vakarų žiniasklaida siekia savų tikslų, spėliodama tikėtino Rusijos įsiveržimo į Ukrainą datą.
„Geltonoji spauda“ taip elgiasi dėl vienokio tikslo, rimtesni leidiniai bando išsiaiškinti ir paskelbti tikrąją tiesą. Ir visi dirba savo darbą“, – pažymėjo jis.
Ukraina, pasak Gynybos ministerijos vadovo, stebi padėties pokyčius šalia savo sienų ir savo duomenis lygina su tais, kuriuos pateikia užsienio partneriai.
„Tačiau vertinimai, prielaidos, hipotezės ir versijos po to būna labai skirtingos. Ir jos stipriai priklauso nuo tos šalies, iš kurios atsklinda ši informacija, darbotvarkės. Vieno paaiškinimo nėra, kiekvienas turi savo darbotvarkę ir savus tikslus. Mūsų tikslas – išlaikyti ramybę, išsaugoti stabilumą, o tai reiškia ir pastovumą visuomenėje“, – aiškino O. Reznikovas.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas naują „Politico“ publikaciją pavadino „dar vienu prasimanymu“.
„Po vasario 20-osios? Hm, mes girdėjome daug datų, dar konkretesnių, ir visos pasirodė esančios neatsakingi prasimanymai. Nė vienas iš tokių straipsnių autorių neprisipažino dėl savo paistalų. Dar vienas prasimanymas“, – pareiškė D. Peskovas.
Tačiau nerimas dėl galimo Ukrainos puolimo Vakaruose nemažėja.
Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas trečiadienį sakė, kad Rusija prie sienos su Ukraina papildomai pasiuntė dar apie 7 tūkst. karių.
Jis Maskvos pareiškimą apie Ukrainos pasienyje sutelktų pajėgų atitraukimą pavadino „melu“.
Pareigūnas taip pat pakartojo, kad Rusija gali sufabrikuoti „melagingą“ pretekstą ir „bet kurią akimirką“ įsiveržti į Ukrainą.
Jis pridūrė, kad nors Maskva sako norinti rasti diplomatinį krizės sprendinį, jos veiksmai rodo priešingai.
Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgų atitraukimas nuo sienos su Ukraina dar kurį laiką užtruks, tačiau Kijevo sąjungininkai Maskvos pranešimus vertina skeptiškai.
„Tai procesas, kuriam reikės laiko“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Maskvai paskelbus apie dvi atskiras pajėgų atitraukimo operacijas po pratybų, sukėlusių nerimą, jog Rusija ruošiasi įsiveržti į Ukrainą.
Vakarų šalys kaltino Rusiją sutelkus prie sienų su Ukraina daugiau kaip 100 tūkst. karių ir perspėjo įvesiančios itin griežtų ekonominių sankcijų, jeigu Maskva toliau eskaluos Vakarų Ukrainą krečiantį separatistinį konfliktą, siųsdama ten pajėgas.
Kremlius neigia planuojantis įsiveržti ir tvirtina, kad pajėgos dalyvauja įprastose pratybose. Maskva taip pat kritikavo Vakarų pareigūnus, kad jie komentuoja, kaip Rusija perkėlinėja kariuomenę savo pačios teritorijoje.
„Gynybos ministerija pranešė, kad kai kurios pratybų fazės baigiasi, todėl kariniai daliniai grąžinami į nuolatinio dislokavimo baze“, – sakė D. Peskovas.
Jis pridūrė, kad šios pajėgos „negali tiesiog pakilti į orą ir išskristi“. Anot atstovo, pajėgų atitraukimas vyks pagal Gynybos ministerijos parengtą tvarkaraštį.
Maskva ketvirtadienį paskelbė du atskirus pranešimus, kad jos pajėgos grąžinamos į savo bazes pasibaigus manevrams, kėlusiems nerimą Vakarų šalims dėl potencialaus puolimo.
Tačiau NATO, JAV ir Europos lyderiai neigė, kad Rusija pradėjo kokį nors reikšmingą pajėgų atitraukimą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad rusų kariuomenės daliniai prie šalies sienų iš tiesų tėra rotuojami.
Bidenas: Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė išlieka „labai didelė“
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė išlieka „labai didelė“ ir kad tokia invazija gali prasidėti artimiausiomis dienomis, nors Maskva teigia pradėjusi atitraukti pajėgas nuo sienos su kaimynine šalimi.
Ši grėsmė yra „labai didelė, nes jie vis dar neišvedė jokių savo pajėgų. Jie atsiuntė [daugiau] karių“, žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
„Turime priežasčių manyti, kad jie prisidėjo prie inscenizuotos operacijos, kad įgytų dingstį įsiveržti, – pridūrė jis. – Visi mums žinomi požymiai rodo, kad jie pasiruošę veržti į Ukrainą, užpulti Ukrainą. Nujaučiu, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis.“
J. Bidenas sakė dar neskaitęs naujo raštiško Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsakymo į JAV siūlymus iš šios aklavietės eiti diplomatiniu keliu.
Rusija, sutelkusi prie sienos su Ukraina stiprias pajėgas, yra nusistačiusi prieš provakarietiškos Kijevo vyriausybės politiką, taip pat prieš jos tikslą kada nors įstoti į NATO.
J. Bidenas sako, kad „diplomatinis kelias“ išlieka ir kad valstybės sekretorius Antony Blinkenas vėliau ketvirtadienį kalbėdamas Jungtinėse Tautose „išdėstys, koks yra šis kelias“.
Vis dėlto J. Bidenas pridūrė: „Planų skambinti Putinui neturiu.“
