Ataskaitoje teigiama, kad Rusija nuo rudens prie Ukrainos sienos mobilizavo 150 000 kareivių. Buvo perkelti daliniai iš visų karinių apygardų ir kariuomenės dalių. „Tai didžiausias Rusijos karinių pajėgų sutelkimas per pastaruosius 30 metų“, - rašo žvalgyba.
Rusija, be to, apie 20 000 karių yra nusiuntusi į Baltarusiją.
Dalinių sutelkimas kelia tiesioginę grėsmę Ukrainai ir yra ultimatumas Vakarams. Net jei Rusijos vadovybę pavyks įtikinti atsisakyti karinio Ukrainos puolimo, anot estų žvalgybininkų, reikia tikėtis vis aktyvesnio Maskvos karinio elgesio. „Karinis spaudimas ir grasinimai karu Rusijai tapo svarbiais užsienio politikos instrumentais“, - sakoma ataskaitoje.
JAV ir jų sąjungininkai baiminasi, kad rusų dalinių judėjimas gali reikšti pasirengimą karui. Rusija tai neigia ir kasdien pabrėžia neketinanti pulti Ukrainos. Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė, kad pirmieji daliniai po manevrų grįžta į savo bazes.
Scholzas: reikia ryžtingai siekti taikaus Ukrainos krizės išsprendimo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį Maskvoje sakė, kad, jo nuomone, diplomatinės galimybės deeskaluoti padėtį Europoje dar nėra išnaudotos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „per mūsų derybas pasakojo apie savo konsultacijas su užsienio reikalų ministru ir gynybos ministru“, sakė O. Scholzas.
„Aš su tuo sutinku – diplomatinės galimybės dar neišnaudotos, dabar reikia kalbėti apie ryžtingą ir drąsų darbą siekiant taikiai išspręsti šią krizę“, – sakė kancleris spaudos konferencijoje po derybų su V. Putinu.
O. Scholzas geru ženklu pavadino tai, kad kai kurie Rusijos pajėgų daliniai atitraukiami nuo Ukrainos sienų. „Girdime, kad tam tikri daliniai atitraukiami, ir tai geras ženklas, mes tikimės, kad ši tendencija tęsis. Mes pasirengę drauge su mūsų partnerėmis ir sąjungininkėmis Europos Sąjungoje, NATO ir Rusija kalbėti apie abipusio, tiksliau, bendro saugumo konkrečius stiprinimo žingsnius“, – sakė jis.
Vokietijos kancleris atkreipė dėmesį, kad Aljansas jau pasiūlė konkrečias derybas per Rusijos ir NATO susitikimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO).
Šiais metais ESBO pirmininkaujanti Lenkija „pradėjo naują dialogo procesą aukščiausiu lygiu“, sakė O. Scholzas ir pridūrė: „Dialogas vyks tarpusavio supratimo ir principų, kuriuos drauge suderinome ESBO, abipusio pripažinimo dvasia.“
NATO vadovas įžvelgė pagrindo „atsargiam optimizmui“ sprendžiant krizę dėl Ukrainos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pasveikino Rusijos užuominas, kad ji pasirengusi diplomatinėmis priemonėmis spręsti krizę dėl Ukrainos, bet pabrėžė nematąs jokių ženklų, kad Maskva pradėtų atitraukti savo karius nuo kaimyninės šalies sienos.
„Yra ženklų iš Maskvos, kad diplomatija turėtų būti tęsiama, tai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių deeskalacijos ženklų vietoje“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
Rusija antradienį pranešė atitraukianti dalį savo pajėgų nuo Ukrainos sienos ir sugrąžinanti jas į bazes, leisdama suprasti, kad diplomatinis krizės sprendimo būdas tebėra įmanomas.
J. Soltenbergas perspėjo, kad Maskva tebeturi „vietoje viską“, kad galėtų atakuoti Ukrainą bet kuriuo metu, tačiau Kremlius „dar turi laiko atsitraukti nuo prarajos“.
„Mes ir toliau stebėsime ir atidžiai žiūrėsime, ką daro Rusija“, – prieš NATO gynybos ministrų susitikimą trečiadienį sakė J. Stoltenbergas.
Tuo metu JAV ambasadorė NATO Julianne Smith pareiškė, jog dar anksti teigti, kad Maskva tikrai atitraukia savo pajėgas.
„Suprantama, kad turėtume pamatyti didelį tų pajėgų išdėstymo pasikeitimą, kad būtume ramūs dėl deeskalacijos“, – sakė ji.
„Mes dirbsime, bandydami tai patvirtinti ir eisime toliau“, – pridūrė ambasadorė.
Įtampa dėl Ukrainos išaugo Vakarams perspėjus, kad Rusija prie jos sienos sutelkė virš 100 tūkst. karių ir gali surengti invaziją į savo kaimynę.
„Sistemingai atskleidžiame Rusijos veiksmus, planus ir dezinformaciją, kad pasauliui parodytume, ką daro Rusija, ir Rusijai būtų sunkiau imtis agresyvių veiksmų“, – pareiškė J. Stoltenbergas.
Pasak NATO vadovo, Aljansas nori, kad Maskva atitrauktų ne tik karius, bet ir prie sienos sutelktą karinę techniką, sutelktą prie sienos. Tai būtų laikoma tvarios deeskalacijos įrodymu.
Didindama spaudimą Ukrainai Maskva pateikė Vakarams reikalavimų dėl jos saugumo užtikrinimo, kuriuos Vakarų šalys atmetė. Tarp jų buvo reikalavimas suteikti garantijų, kad Ukraina netaps NATO nare, ir atitraukti pajėgas iš rytinės Europos.
J. Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas yra pasirengęs bendradarbiauti ir palaikyti dialogą su Maskva, bet neketina atsisakyti savo pagrindinių principų.
„NATO sąjungininkės tebėra pasirengusios bendradarbiauti su Rusija. Sausio 26 dieną pakviečiau Rusiją į virtinę susitikimų NATO ir Rusijos taryboje. Išsiuntėme konkrečių pasiūlymų dėl pagrindinės darbotvarkės, siekdami išklausyti Rusijai susirūpinimą keliančias temas, pasidalyti mums rūpimais klausimais ir rasti bendrą kalbą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Generalinis sekretorius pakartojo, kad Aljansas yra pasirengęs svarstyti ryšius su Maskva, saugumą Europoje, įskaitant padėtį Ukrainoje, konflikto rizikos mažinimą, skaidrumo ir ginklų kontrolės priemones. Tačiau jis priminė, kad NATO neketina leistis į kompromisus dėl svarbiausių principų – pavyzdžiui, dėl kiekvienos tautos teisės pasirinkti savo kelią.
„Nebus jokių pirmarūšių ir antrarūšių NATO narių. Visi esame NATO sąjungininkai“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
NATO laukia, kol Rusija atsakys į jo pasiūlymą tęsti derybas dėl daugybės Aljanso pateiktų atsakomųjų pasiūlymų, susijusių su pratybų ir ginklų kontrolės skaidrumu.
Krizė dėl Ukrainos padėjo atgaivinti JAV vadovaujamą Aljansą po katastrofiško jo pasitraukimo iš Afganistano pernai.
Vakarų sąjungininkės, vadovaujamos Vašingtono, pasiuntė tūkstančius karių NATO rytinio flango stiprinimui ir svarsto galimybę formuoti naujas kovines grupes regione.
