V. Putinas, atsakydamas į tai, teigė sunkiai įsivaizduojantis karą Europoje.
„Kalbant apie karą Europoje, federalinis kancleris ką tik pasakė, kad jo kartos žmonės (o aš priklausau jo kartai) sunkiai įsivaizduoja kokį nors karą Europoje. Ir tai, žinoma, kalbama apie situaciją aplink Ukrainą“, – sakė V. Putinas.
Jis taip pat sakė, kad Jugoslavijoje – Serbijoje – NATO bombardavo Belgradą be JT Saugumo Tarybos mandato. O. Scholzas paprieštaravo ir pabrėžė, kad tada buvo užkirstas kelias genocidui. V. Putinas savo ruožtu atšovė, kad šiandien ir Ukrainoje yra „genocido“. Rusija laiko save rusakalbių gyventojų Rytų Ukrainoje gynėja. Prezidentas kritikavo, kad Ukraina slopina rusų kalbą.
Vėliau V. Putinas tikino, kad Rusija teikia pasiūlymus Vakarams dėl derybų, kurių rezultatas turėtų būti „susitarimas dėl vienodo saugumo užtikrinimo visiems“.
„Deja (apie tai jau kalbėjome), nesulaukėme esminio konstruktyvaus atsakymo į mūsų pateiktus pasiūlymus“, – sakė Rusijos prezidentas.
Anot jo, iš NATO ir Vašingtono gautuose dokumentuose yra dalykų, kuriuos galima aptarti.
„Esame pasirengę tai daryti, tik kartu su tais klausimais, kurie mums yra itin svarbūs. Tikimės, ir šiandien apie tai sakiau federaliniam kancleriui, kad dialogas taip vystysis. Ir priklausomai nuo to, kaip ji vystysis, taip ir susiklostys situacija. Ir mes nerimaujame kaip ir jūs, aš jus patikinu“, – sakė V. Putinas.
„O kaip Rusija pasielgs toliau? Pagal planą. Nuo ko jis priklausys? Nuo padėties. Kas gali atsakyti, kaip klostysis tikroji situacija? Kol kas niekas. Tai priklauso ne tik nuo mūsų. Tačiau mes sieksime susitarti su partneriais dėl mūsų iškeltų klausimų, kad juos išspręstume diplomatijos keliu“, – tęsė jis.
Scholzas: padėtis Ukrainos krizėje nėra beviltiška
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir toliau mano, kad įmanoma diplomatinėmis priemonėmis išspręsti konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos. „Kokia sudėtinga ir rimta atrodytų dabartinė padėtis – aš nevadinčiau jos beviltiška“, – pareiškė jis antradienį Maskvoje po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Visiems europiečiams ir NATO esą yra aišku, kad pasiekti tvarų saugumą įmanomas ne prieš Rusiją, o tik su Rusija. „Dabar iš visų reikia drąsių ir atsakingų veiksmų“, – pažymėjo O. Scholzas. Šalių ir vyriausybių vadovų pareiga ir uždavinys yra „neleisti, kad Europoje kiltų karinė eskalacija“.
„Tai, jog girdime, kad atskiri daliniai atitraukiami, bet kuriuo atveju yra geras ženklas“, - spaudos konferencijoje teigė Vokietijos kancleris ir pareiškė viltį, kad bus išvesta dar daugiau pajėgų. „Mes pasirengę kartu su visais partneriais ir sąjungininkais ES ir NATO, taip pat su Rusija kalbėtis apie visiškai konkrečius žingsnius, kaip pagerinti abipusį ar dar geriau – bendrą saugumą“, – pažymėjo O. Scholzas.
Kartu ji dar kartą pagrasino padariniais Rusijos invazijos į Ukrainą atveju. „Bet kuriuo atveju mes žinome, ką daryti, – sakė jis. – Man atrodo, kad ir visi kiti tai labai gerai žino“
Kalbėdamas apie „Nord Stream 2“ vaidmenį konflikte, O. Scholzas sakė: „Kas dėl dujotiekio, visi žino, kaip yra“. Yra įsipareigojimas užtikrinti, kad dujų tranzitas Europoje veiktų – „per Ukrainą, per Baltarusiją ir Lenkiją, naudojant „Nord Stream 1, apskritai pagal turimus susitarimus. Ir mes tuo pasirūpinsime“, – pažymėjo jis.
NATO: nematome jokių realių deeskalacijos ženklų
Maskva anksčiau antradienį pranešė nuo Ukrainos sienų atitraukianti dalį savo karių, tačiau Vakarai sako, kad kol kas nemato jokių realių deeskalacijos ženklų.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad Rusijos siunčiami ženklai apie ryžtą tęsti diplomatiją dėl Ukrainos krizės yra teigiami, tačiau ženklų apie pajėgų patraukimą nuo pastarosios šalies sienų kol kas nėra.
„Maskva siunčia ženklus, kad diplomatija turėtų tęstis, o tai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių deeskalacijos ženklų ant žemės“, – žurnalistams teigė J. Stoltenbergas.
Rusija antradienį paskelbė nuo Ukrainos sienų atitraukianti dalį savo karių, o ankstesnę dieną pareiškė, kad vis dar esama galimybės pasiekti diplomatinį sprendimą su Vakarais. Nepaisant to, NATO vadovas perspėjo, kad Maskva vis dar turi visas įmanomas priemones užpulti Ukrainą bet kuriuo metu, tačiau Kremlius esą „turi laiko atsitraukti nuo bedugnės krašto.“
„Toliau atidžiai stebėsime Rusijos veiksmus“, – teigė J. Stoltenbergas. Jo teigimu, NATO nori, kad Maskva patrauktų ne tik karius, bet ir karinę techniką.
Johnsonas: JK žvalgybos duomenys – nedžiuginantys
Pasak Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono, yra galimybė su Rusija rasti diplomatinį Ukrainos krizės sprendimą, tačiau jo šalies turimi žvalgybos duomenys „vis dar nėra džiuginantys“.
B. Johnsonas perspėjo, kad Rusijos pajėgos „išlieka pasirengusios smogti bet kuriuo metu“.
„Matome Rusijos atvirumą pokalbiams. Tačiau šiandien turimi žvalgybos duomenys vis dar nėra džiuginantys“, – B. Johnsonas sakė „Sky News“.
Karių patraukimas būtų pirmasis didelis žingsnis padėties deeskalacijos link, tačiau, pasak B. Johnsono, Rusija turi daryti daugiau, kad įtikintų pasaulį, jog neketina inicijuoti puolimo. „Turime matyti deeskalacijos programą ir taktinių grupių išvedimą iš galimų konflikto vietų“, – teigė JK premjeras. Tačiau jis pridūrė, kad esama „aiškių“ ženklų, jog įmanomas diplomatinis krizės sprendimas.
Rusijos pranešimą apie nuo Ukrainos sienų patraukiamus karius „turi lydėti veiksmai“, antradienį teigė ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
„Kiekvienas realus žingsnis deeskalacijos link suteiktų vilties. Tačiau kol kas yra tik pranešimai ir juos dabar turi lydėti veiksmai“, – A. Baerbck teigė spaudos konferencijoje Madride po derybų su savo kolega iš Ispanijos.