Ji priminė, kad S. Lavrovas laišką adresavo 37 valstybių – JAV, Kanados ir Europos šalių – užsienio reikalų ministrams ir jame pabrėžė, kad Rusija laukia „detalių atsakymų nacionaliniu lygiu“.

„Vietoje to mums rašo [NATO generalinis sekretorius] Jensas Stoltenbergas ir [ES diplomatijos vadovas] Josepas Borrellis, į kuriuos mes nesikreipėme. Tokio žingsnio negalima charakterizuoti niekaip kitaip, tik kaip diplomatinio nemandagumo ir nepagarbos mūsų prašymui apraišką“, – teigė M. Zacharova.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė nurodė, kad ESBO ir Rusijos – NATO dokumentus, kuriuose kalbama apie nedalomo saugumo principą, yra pasirašę atitinkamų šalių ir jų vyriausybių vadovai. „ESBO valstybės dalyvauja kaip nacionaliniai vienetai ir būtent šiuo lygiu jos įsipareigojo nestiprinti savo saugumo kitų saugumo sąskaita“, – sakė ji.

Dėl šios priežasties, pabrėžė M. Zacharova, Rusijos pusė negali priimti „kolektyvinio“ atsakymo, primenančio „kolektyvinę atsakomybę“: „Išsamios reakcijos į mūsų iškeltą klausimą laukiame iš kiekvieno adresato atskirai“.

Marija Zacharova

Pasak M. Zacharovos, dokumentuose, kuriuos Rusija gavo iš J. Stoltenbergo ir J. Borrellio, faktiškai nėra jokios reakcijos į S. Lavrovo laišką, „vietoj to mums siūloma užmegzti dialogą dėl saugumo stiprinimo“.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas J. Borrellis ketvirtadienį pranešė, kad jis Bendrijos šalių vardu atsakė į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo laišką dėl Europos saugumo.

„ES valstybių narių vardu atsakiau į laiškus, kuriuos jos gavo iš ministro S. Lavrovo“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ES diplomatijos vadovas.

„Įtampa ir nesutarimai turi būti sprendžiami dialogo ir diplomatijos keliu. Raginame Rusiją deeskaluoti įtampą ir atsisakyti karinių pajėgų stiprinimo Ukrainoje ir aplink ją, taip pat Baltarusijoje“, – sakoma J. Borrellio pranešime.

Savo ruožtu Rusijos atstovybė prie ES pranešė, kad ketvirtadienį Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas priėmė Europos užsienio reikalų tarnybos direktorę saugumo ir gynybos politikos klausimais Joanneke Balfoort, kuri perdavė J. Borrellio atsakymą 27 ES valstybių užsienio reikalų ministerijų vadovų vardu Rusijos užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui.

„Šis dokumentas yra atsakas į Rusijos užsienio reikalų ministro laišką dėl saugumo nedalomumo, išsiųstą 2022 metų sausio 28 dienų daugumos Europos šalių, JAV ir Kanados užsienio reikalų departamentų vadovams“, – primenama Rusijos misijos pranešime.

Dokumente pažymima, jog J. Balfoort paaiškino, „kad ES neketina viešinti šio atsakymo turinio“.

NATO vadovas perspėja dėl realios karo Europoje grėsmės

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos.

Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija.

Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną. Daugiau karių ir įrangos taip pat siunčiama į kitas Rytų Europos šalis.

„Yra reali naujo ginkluoto konflikto Europoje rizika. Rusijos karių skaičius auga, įspėjimo laiko mažėja“, – sakė J. Stoltenbergas reporteriams, drauge su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu apsilankęs Mihailo Kogelničanu bazėje netoli Juodosios jūros.

„Tuo pačiu metu nėra jokio tikrumo, todėl toliau bandome bendrauti su Rusija ir raginti ją deeskaluoti [įtampą], garbingai dalyvauti politiniame dialoge su NATO ir NATO sąjungininkėmis“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę paskelbė, kad siunčia 1 tūkst. karių į Rumuniją ir apie 2 tūkst. karių į Lenkiją.

Į Rumuniją siunčiami amerikiečių kariai yra perkeliami iš bazės Vokietijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad yra pasirengęs nusiųsti šimtus karių į Rumuniją, kur jiems vadovautų NATO.

Rumunijoje, kuri į NATO įstojo 2004-aisiais, jau yra maždaug 900 JAV karių, taip pat 140 Italijos ir 250 Lenkijos karių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (141)