Toks susitarimas reikštų, kad keičiasi ilgametė šios Šiaurės šalies politika, nukreipta prieš užsienio karines pajėgas, ketvirtadienį žurnalistams Kopenhagoje sakė M. Frederiksen. Vis dėlto derybos nėra paskatintos dabartinio įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos eskalavimo, sakė ji, nenurodydama derybų terminų, rašo „Bloomberg“.
Šis susitarimas – tai „naujas mūsų tvirtų transatlantinių santykių etapas“, sakė M. Frederiksen. „Danija prisidės prie JAV dalyvavimo Europoje stiprinimo. Tai siejama su mūsų bendrų vertybių gynimu“, – kalbėjo ji.
Danijos kaimynė Norvegija, kuri ribojasi su Rusija, leido dislokuoti JAV karines pajėgas savo teritorijoje nuo 2017 metų. Praėjusių metų balandį ji pasirašė peržiūrėtą bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, leisdama amerikiečiams statyti objektus savo aerodromuose ir karinio jūrų laivyno bazėje.
Nors Jungtinės Valstijos turi labiausiai į šiaurę nutolusią savo bazę Tulėje, Grenlandijoje – autonominėje Danijos Karalystės dalyje, – Danijos žemyninėje dalyje neplanuojama turėti jokių kitų JAV karinių bazių, sakė M. Frederiksen.
Danija per pastaruosius du dešimtmečius tapo viena artimiausių Vašingtono sąjungininkių Europoje, kartu su JAV dalyvavo kariniuose veiksmuose Irake.
„Jungtinės Valstijos kreipėsi į Daniją ir pasiūlė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje. Tikslus šio bendradarbiavimo pobūdis dar nenustatytas, tačiau jis gali numatyti JAV karių, materialinių išteklių ir karinės įrangos buvimą Danijos teritorijoje“, – žurnalistams sakė NATO priklausančios Danijos premjerė.
Šios derybos nėra dabartinės krizės tarp Rusijos ir Ukrainos rezultatas, tačiau ši krizė rodo glaudesnio bendradarbiavimo poreikį, nurodė M. Frederiksen.
„Akivaizdu, kad padėtis Ukrainoje labai, labai aiškiai iliustruoja, kad negalime laikyti savo laisvės, taikos ir saugumo savaime suprantamu dalyku“, – sakė premjerė.
Norvegija ir Baltijos valstybės turi panašius susitarimus su Vašingtonu, sako Kopenhaga.
„NATO ir JAV yra mūsų saugumo garantai. Štai kodėl vienijame pajėgas su Jungtinėmis Valstijomis, kai kyla grėsmė Vakarų vertybėms, tokioms kaip demokratija ir laisvė“, – pareiškė Danijos gynybos ministras Mortenas Bodskovas, taip pat dalyvavęs ketvirtadienio spaudos konferencijoje.
Jokių bazių, kokių branduolinių ginklų
Peterio Viggo Jakobseno iš Karališkojo Danijos gynybos koledžo teigimu, šiuo Kopenhagos žingsniu siekiama pasiųsti signalą Rusijai.
„Tikslas – parodyti rusams, kad galime greitai padidinti Baltijos šalyse ir Lenkijoje jau esančių karių pajėgas“, – sakė jis naujienų agentūrai „Ritzau“.
Nors bendradarbiavimo detalės neatskleidžiamos, Danija nurodė neplanuojanti turėti nei naujos karinės bazės, nei branduolinių ginklų savo teritorijoje. Danijai priklausančioje autonominėje Grenlandijos saloje JAV turi Tulės aviacijos bazę.
„Jeigu amerikiečiai sako, kad jiems reikia leidimo laikyti branduolinius ginklus Danijos teritorijoje, atsakymas yra ne“, – patikino M. Bodskovas.
Vasario pradžioje JAV paskelbė iš viso siunčianti 3 tūkst. karių, skirtų sustiprinti NATO pajėgas Rytų Europoje, reaguodamos į Rusijos karių telkimą aplink Ukrainą. Iš jų 1,7 tūkst. karių kontingentas siunčiamas į Lenkiją, kuri taip pat turi dvišalį gynybos susitarimą su JAV.
Danijos pagrindinė opozicinė Liberalų partija sakė palaikanti naują susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, nors dvi vyriausybę tradiciškai palaikančios partijos jį vertino kritiškai.
„Jungtinės Valstijos yra mūsų sąjungininkės, bet bendradarbiavimas privalo išlikti NATO rėmuose“, – Socialistų liaudies partijos narys Karstenas Honge parašė socialiniame tinkle „Twitter“.
Anksčiau šią savaitę Danija pranešė, kad reaguodama į Rusijos „nepriimtiną karinį spaudimą“ Ukrainai ji didina savo karinį pasirengimą, didindama mobilaus NATO operatyvinio 700–800 karių bataliono pasirengimą.
Ji taip pat sakė esanti pasirengusi pasiųsti du naikintuvus F-16 į jai priklausančią Bonrholmo salą Baltijos jūroje, „jeigu nuspręs, kad tai būtina“.
