Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija.
Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną. Daugiau karių ir įrangos taip pat siunčiama į kitas Rytų Europos šalis.
„Yra reali naujo ginkluoto konflikto Europoje rizika. Rusijos karių skaičius auga, įspėjimo laiko mažėja“, – sakė J. Stoltenbergas reporteriams, drauge su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu apsilankęs Mihailo Kogelničanu bazėje netoli Juodosios jūros.
„Tuo pačiu metu nėra jokio tikrumo, todėl toliau bandome bendrauti su Rusija ir raginti ją deeskaluoti [įtampą], garbingai dalyvauti politiniame dialoge su NATO ir NATO sąjungininkėmis“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę paskelbė, kad siunčia 1 tūkst. karių į Rumuniją ir apie 2 tūkst. karių į Lenkiją.
Į Rumuniją siunčiami amerikiečių kariai yra perkeliami iš bazės Vokietijoje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad yra pasirengęs nusiųsti šimtus karių į Rumuniją, kur jiems vadovautų NATO.
Rumunijoje, kuri į NATO įstojo 2004-aisiais, jau yra maždaug 900 JAV karių, taip pat 140 Italijos ir 250 Lenkijos karių.
Blinkenas: neatmestina, kad Rusija įsiverš į Ukrainą vykstant olimpiadai
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė, kad Rusija sutelkė dar daugiau karių prie sienų su Ukraina, ir perspėjo, kad Maskva gali pasiųsti savo pajėgas į provakarietišką kaimynę tebevykstant žiemos olimpinėms žaidynėms, kurios truks iki vasario 20 dienos.
„Dabar atsivėręs langas, kai įsiveržimas galėtų prasidėti bet kuriuo metu, ir reikia aiškiai pasakyti, kad tai apima laikotarpį per olimpiadą“, – sakė JAV diplomatijos vadovas, atmesdamas pareiškimus, kad Maskva lauks Pekino olimpinių žaidynių pabaigos, vengdama supykdyti savo sąjungininkę Kiniją.
„Paprastai šnekant, toliau matome labai neraminančius Rusijos eskalavimo ženklus“, – A. Blinkenas kalbėjo po susitikimo Melburne su kolegomis iš vadinamojo Ketverto (Quad) šalių – Australijos, Indijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų.
A. Blinkenas teigė, kad Jungtinės Valstijos „daug labiau būtų linkusios spręsti nesutarimus“ su Rusija „pasitelkdamos diplomatiją“.
„Ėmėmės visų įmanomų pastangų, kad susikalbėtume su Rusija“, – pabrėžė jis.
„Tačiau tuo pat metu labai aiškiai stipriname atgrasymą ir gynybą bei siunčiame aiškią žinią Rusijai, kad jeigu ji pasirinks atnaujintos agresijos kelią – sulauks didžiulių pasekmių“, – kalbėjo A. Blinkenas.
Ankstesnę dieną JAV prezidentas Joe Bidenas paragino visus Ukrainoje esančius amerikiečius nedelsiant išvykti iš tos šalies, siųsdamas užuominą, kad karas galbūt neišvengiamai artėja.
„Amerikos piliečiai turėtų išvykti, išvykti dabar pat“, – duodamas interviu televizijai „NBC News“ sakė J. Bidenas.
„Kalbame apie vieną didžiausių kariuomenių pasaulyje. Ši padėtis – visiškai kitokia, ir padėtis greitai gali tapti beprotiška“, – teigė prezidentas.
Dėmesys Kinijai
Karo Ukrainoje grėsmė ir sustiprėjęs Rusijos ir Kinijos aljansas buvo vienas svarbiausių susitikimo Kanberoje darbotvarkės klausimų.
Vadinamasis Ketvertas, Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono demokratijų blokas, buvo sukurtas siekiant atsverti augančią Kinijos įtaką regione.
Susitikimui pirmininkavusi Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne pareiškė, kad Maskvos ir Pekino aljansas „kelia susirūpinimą, nes jis... neatstovauja pasaulinei tvarkai, derančiai su... laisvės, atvirumo, suvereniteto ir teritorinio vientisumo apsaugos ambicijomis“.
Kalbėdamas apie šį aljansą Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras, kurio vyriausybė yra viena didžiausių Rusijos karinės įrangos užsakovių, pabrėžė, kad Ketverto partnerystė yra skirta bendrų ambicijų įgyvendinimui ir nėra nukreipta „prieš ką nors“.
Žurnalisto paklaustas, ar Rusija tinkamai elgiasi Ukrainos atžvilgiu, S. Jaishankaras atsakė, kad Ketverto susitikime pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, o ne Europai.
Anksčiau A. Blinkenas sakė, kad konfliktas su Kinija Indijos ir Ramiojo vandenynų regione nėra neišvengiamas.
„Mes pritariame nuogąstavimams, kad pastaraisiais metais Kinija agresyviau veikia namuose, agresyviau – regione ir potencialiai už jo ribų“, – sakė A. Blinkenas.
Ketverto partnerius vienija bendra „vizija, ką gali atnešti ateitis“ ir „įsipareigojimas ginti taisyklėmis pagrįstą sistemą, kurios kūrimui skyrėme daug laiko ir pastangų“, pridūrė sekretorius.
A. Blinkeno kelionės tikslas yra sutvirtinti Amerikos interesus Azijoje ir pasipriešinti augančiam Kinijos aktyvumui regione. Jis taip pat lankysis Fidžyje, o Havajuose su Japonijos ir Pietų Korėjos kolegomis aptars susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos.
Kinijos užsienio reikalų ministerija šią savaitę apkaltino JAV naudojantis Ketvertu, kad priverstų kitas šalis priimti amerikietiškos demokratijos standartus.
Australijos prekyba pastaraisiais metais sulaukė Kinijos keršto už tai, kad supykdė Pekiną savo veiksmais, uždrausdama slaptą užsienio kišimąsi į vidaus politiką, neleisdama Kinijos technologijų milžinei „Huawei“ dalyvauti dideliuose infrastruktūros projektuose ir ragindama atlikti nepriklausomą COVID-19 pandemijos ištakų tyrimą.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pareiškė, kad po susitikimų su A. Blinkenu, S. Jaishankaru ir Japonijos užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashi jis jaučiasi ramus dėl bendrų įsipareigojimų kovoti su prievarta.
Anksčiau penktadienį A. Blinkenas ir Y. Hayashi surengė susitikimą, kuriame išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl Rusijos karinių pajėgų stiprinimo prie Ukrainos sienų, panešė Japonijos URM pareigūnas, dėl protokolo reikalavimų kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Lyderiai taip pat išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Šiaurės Korėjos plėtojamų branduolinių ginklų ir raketų programų, pridūrė jis.