Iš viso kartu abu lyderiai praleido apie 7 valandas: pirmiausia – pokalbis „akis į akį“, paskui vakarienė ir galiausiai spaudos konferencija.
Tai, kaip prasidėjo abiejų lyderių pokalbiai, jau tapo internautų apkalbų objektu. Itin daug dėmesio sulaukė didžiulius stalas, prie kurio jie sėdėjo:
Sėdėdamas neįtikėtino dydžio vienos iš daugybės Kremliaus konferencijų salės medžio grindimis ir auksu dekoruotomis užuolaidomis stalo gale, Prancūzijos prezidentas dalijosi savo mintimis dėl įtampos prie Rusijos ir Ukrainos sienos.
Kitame stalo gale E. Macroną priėmęs Rusijos prezidentas V. Putinas sėdėjo praktiškai nejudėdamas ir lediniu žvilgsniu gręžė svečią.
Kalbant E. Macronui, V. Putinas tarsi net nemirksėjo. Rankas laikė prie šonų arba pasidėjęs ant kelių. Kelis kartus pajudino vieną ar kitą pėdą. Tačiau daugiausia laiko tiesiog žiūrėjo.
Prancūzijos prezidentas „išreiškė džiaugsmą“, kad susitikimas įvyko ir davė suprasti baigiantis savo pasisakymą. Tada V. Putinas supratingai linktelėjo ir kiek kilstelėjo lūpų kampučius. Daugumai tai tiesiog grimasa, bet Rusijos prezidentui – beveik šypsena, pažymi „Politico“.
Lieka neaišku, ar milžiniškas stalas pasirinktas kaip saugaus atstumo dėl COVID-19 grėsmės užtikrinimo priemonė.
Komentatoriai mano, kad V. Putinas tiesiog stengėsi akcentuoti tarp dviejų prezidentų, bandančių aptarti krizę dėl Ukrainos, žiojinčią prarają.
„Prezidentas Macronas neatsitiktinai laikytas taip toli nuo Putino – taip toli, kad vienas kitą galėjo girdėti tik per ausines, skirtas vertimui“, – teigė vienas Prancūzijos diplomatijos šaltinis.
„Nugalėtojų nebus“
Kol prie Ukrainos sienų sutelkta daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių, Prancūzijos prezidentas ir jo patarėjai manė, kad iš visų Vakarų lyderių jis turi išskirtinę galimybę įtikinti V. Putiną dėl deeskalacijos.
Tačiau V. Putinas nusprendė mesti iššūkį ir per spaudos konferenciją pareiškė, kad Krymas yra Rusija ir kad Ukrainai tapus NATO nare Europos šalys „automatiškai“ atsidurtų kare su Rusija.
Pirštu grūmodamas Prancūzijos reporteriui, Rusijos lyderis pabrėžė, kad „Rusija yra karinė supervalstybė ir branduolinė supervalstybė“, ir įspėjo: „Nugalėtojų nebus, o jūs būsite įtraukti į šį konfliktą prieš savo valią.“
V. Putinas pasišaipė iš ne kartą Vakarų lyderių pakartotų pareiškimų, kad NATO yra „gynybinis aljansas“, ir kaip priešingą įrodymą įvardijo operacijas Serbijoje, Afganistane, Sirijoje ir Libijoje. Jis pakartojo savo teiginį, jog 2014-ųjų Maidano revoliucija Ukrainoje buvo „valstybės perversmas“.
Kremliaus šeimininkas apkaltino Ukrainos vyriausybę bandymu užbaigti rytinėje šalies dalyje tebesitęsiantį karą su separatistais „karinėmis priemonėmis“ ir „patrolino“ Kijevą, pasiūlęs suteikti politinį prieglobstį buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuriam buvo pateikti kaltinimai išdavyste: prokurorų teigimu, jis esą suorganizavo anglių pirkimą iš Donbaso ir finansavo Rusijos remiamus separatistus.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pavardės, beje, jis nė karto nepaminėjo.
E. Macronas praktiškai nesureagavo, tik pabrėžė, kad svarbu tęsti derybas.
Ir netgi tą akimirką V. Putinas elgėsi įžūliai ir pasakė, jog susitikimo metu jaučiasi taip, tarytum E. Macronas jį „kankina“ pernelyg daug kalbėdamas ir bandydamas rasti kažkokį sprendimą.
„Prancūzija yra įsipareigojusi užmegzti tvirčiausius įmanomus santykius su Rusija“, – pažymėjo E. Macronas, kai V. Putinas pareiškė, kad Krymas yra Rusijos dalis.
„Borrellio akimirka“?
Prancūzijos vadovo negebėjimas atsikirsti į įvairius provokuojamus V. Putino teiginius (E. Macronas galėjo parodyti tvirtą Prancūzijos ir ES poziciją, pavyzdžiui, pasakyti, jog Rusija neteisėtai įsiveržė į Krymą ir jį aneksavo) priminė itin nesėkmingą Josepo Borrellio praėjusių metų vizitą į Maskvą, kurio metu ES užsienio politikos vadovas nuolankiai klausėsi, kaip Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ES vadino „nepatikima partnere“, toliau rašo „Politico“.
E. Macrono tonas buvo nuolaidžiaujantis: Prancūzijos prezidentas ne kartą nurodė, kad jam rūpi Rusijos interesai, ir netgi paminėjo „traumą“, kurią Rusija patyrė per 30-imt metų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Tačiau V. Putinas visai neatrodė traumuotas, pažymi „Politico“. Priešingai – po susitikimo surengtos spaudos konferencijos metu jis užsipuolė NATO ir Ukrainą.
„Noriu dar kartą pabrėžti, nors jau ir sakiau – būtų šaunu, jei mane išgirstumėte ir perduotumėte šią informaciją savo žiūrovams: jeigu Ukraina taps NATO nare ir jeigu jie nuspręs atsiimti Krymą karinėmis priemonėmis, Europos šalys automatiškai atsidurs kariniame konflikte su Rusija“, – dėstė V. Putinas.
Rusijos prezidentas patikino, kad nei jis, nei E. Macronas nenori tokio scenarijaus, tačiau nė žodeliu neužsiminė apie ketinimus patraukti karius ir techniką iš pozicijų, kurios, anot Vakarų žvalgybos analitikų, leidžia Rusijai pradėti įsiveržimą į Ukrainą bet kurią akimirką.
Negana to, V. Putinas tvirtino, kad ir Kijevas telkia pajėgas: „Ukraina taip pat telkia karius netoli Donbaso ir jau pamėgino išspręsti konfliktą karinėmis priemonėmis.“
E. Macronas pažymėjo, kad daugelis Rusijos reikalavimų yra suderinami su Vakarų tikslais.
„Garantijų reikalavimai, Rusijos jau seniai suformuluoti dėl ribojimų kariniam dislokavimui, konvencinių karinių veiklų Europoje skaidrumas, skaidrumas priešraketinės gynybos klausimais ir dėl po Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties įsigaliojusio trumpo nuotolio ir vidutinio nuotolio raketų kontrolės ir ribojimų režimo – tai visi Rusijos reikalavimai, tiesiogiai atitinkantys Europos šalių reiškiamus reikalavimus. Net neabejoju, kad mums pavyks pateikti kolektyvinį atsakymą. Ir ne tik mums, europiečiams, bet ir mūsų sąjungininkams bei amerikiečiams“, – sakė E. Macronas.
Nors teoriškai Prancūzija ir galėjo vienašališkai užtikrinti V. Putino reikalavimus duodama garantiją, kad Ukraina niekada netaps NATO dalimi – naujos narės atsiradimą gali blokuoti bet kuri iš trisdešimties sąjungininkių – E. Macronas nepasiūlė to padaryti, bent jau viešai.
Dauguma kitų Rusijos reikalavimų, pavyzdžiui garantijos, kad Ukrainos teritorijoje nebus dislokuota nei karių, nei raketų, priklauso nuo Jungtinių Valstijų arba reikalauja kolektyvinių visų sąjungininkų sprendimų.
Pavyzdžiui, dėl Kremliaus reikalavimo, kad NATO išvestų pajėgas iš visų Rytų Europos valstybių, iki 1997 metų nepriklausiusių Aljansui.
Galiausiai atrodė, kad V. Putinas pasidarė išvadą, kad E. Macronas nenori ar negali konkrečiai reaguoti į konkrečius Rusijos reikalavimus, tad mainais Rusijos prezidentas jam taip pat nepasiūlė nieko apčiuopiamo, rašo „Politico“.
Besibaigiant spaudos konferencijai, E. Macronas pagaliau spustelėjo V. Putiną ir pareiškė, kad Vakarai spaudimui nepasiduos. Po to, kai apkaltino V. Putino Rusiją „pažeidinėjant“ tokius principus kaip „suverenumas, teritorinis vientisumas ir žmogaus teisės“, jis davė aiškiai suprasti, kad „nei NATO, nei Jungtinės Amerikos Valstijos tokio agresyvaus karinio spaudimo fone tikrai nepaklus Rusijos reikalavimams“.
E. Macrono vizitas Maskvoje nuo pat pradžių buvo labai rizikingas ėjimas.
NATO ir Jungtinės Valstijos jau raštu atsakė į Rusijos reikalavimus dėl naujų saugumo garantijų. Kadangi Kremlius vis dar svarsto tą atsakymą, lieka neaišku, ar E. Macronas galėjo pasakyti ar pasiūlyti kažką, nerizikuodamas Vakarų vienybe ir nesumenkindamas Briuselio ir Vašingtono žinučių, reikalaujančių, kad V. Putinas atitrauktų savo pajėgas.
