V. Putinas ir E. Macronas pasiekė susitarimą, kad Rusija neketina imtis naujų „karinių iniciatyvų“, rašo „The Financial Times“, remdamasis oficialiais Prancūzijos pareigūnais. Be to, Maskva sutiko dalyvauti dialoge dėl savų karinių pajėgų vystymo.
Kaip teigia „The Financial Times“ šaltiniai, taip pat Maskva sutiko iš Baltarusijos išvesti iki 30 tūkst. Rusijos karių, skirtų kartu su Minsku dalyvauti jungtiniuose kariniuose mokymuose „Sąjunginis ryžtas 2022“. Šis klausimas esą bus aptartas kituose susitikimuose, kur planuojama pasiekti susitarimą ir dėl „struktūrinio dialogo kolektyvinio saugumo klausimais“, rašo leidinys.
Kol kas Rusija tokio pasiekto susitarimo fakto nepatvirtina.
„Visi šie klausimai reikalauja Prancūzijos sąjungininkų iš Europos Sąjungos ir NATO, o pirmiausia Jungtinių Valstijų, pritarimo. Kol kas dar per anksti kalbėti apie kažką tikro“, – tikino Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Po susitkimo surengtoje spaudos konferencijoje nei V. Putinas, nei E. Macronas apie kokį nors pasiektą susitarimą neužsiminė.
Tačiau E. Macronas pareiškė, kad artėjančios kelios dienos sprendžiant krizę dėl Ukrainos bus lemiamos. Jis leido suprasti neva susitikimo metu progreso būta.
„Ateinančios kelios dienos bus lemtingos, prireiks intensyvių diskusijų, kuriuose kartu dalyvausime“, – žurnalistams teigė E. Macronas.
Vyksta į Kijevą
E. Macronas antradienį iš Maskvos išvyksta į Kijevą, pasiūlęs Rusijai „konkrečias saugumo garantijas“, siekiant atkalbėti Maskvą nuo įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą, o Rusijos lyderis pažadėjo rasti kompromisą.
Prezidentas V. Putinas pažadėjo E. Macronui, kad Maskva „darys viską, kad rastų visiems tinkamus kompromisus“, suteikdamas vilties, kad pavyks deeskaluoti įtemptą situaciją.
V. Putinas pareiškė, kad keli E. Macrono pasiūlymai pirmadienio derybose galėtų būti pagrindas žengti į priekį sprendžiant Ukrainos krizę.
„Nemažai jo idėjų, pasiūlymų... yra galimi kaip pagrindas tolesniems žingsniams“, – sakė V. Putinas po daugiau nei penkias valandas trukusių derybų Kremliuje.
Jis nepateikė jokių detalių, bet sakė, kad abu lyderiai pasikalbės telefonu po E. Macrono susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Prancūzijos prezidentas sakė V. Putinui pateikęs pasiūlymų dėl „konkrečių saugumo garantijų“.
„Prezidentas Putinas patikino mane, kad šiuo požiūriu yra pasirengęs dalyvauti ir nori išlaikyti stabilumą bei Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakė E. Macronas.
„Nėra saugumo europiečiams, jei nėra saugumo Rusijai“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad pasiūlymuose yra abiejų pusių įsipareigojimas nesiimti jokių naujų karinių veiksmų, naujo strateginio dialogo pradžia ir pastangos atgaivinti taikos procesą Kijevo konflikte su Maskvos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.
Didėjant įtampai tarp Maskvos ir Ukrainos bei šios sąjungininkų, E. Macronas buvo pirmasis aukščiausias Vakarų lyderis, susitikęs su V. Putinu nuo krizės pradžios gruodžio mėnesį.
V. Putino požiūris
V. Putinas neigė, kad Rusija elgiasi agresyviai Ukrainos ar Vakarų atžvilgiu, sakydamas, kad „ne mes judame link NATO sienų“.
Jei Ukraina prisijungs prie Vakarų karinio bloko, Rusija gali įsitraukti į konfliktą su Europos šalimis, pridūrė jis.
„Ar norite, kad Prancūzija kariautų su Rusija?“, – sakė V. Putinas.
Jis toliau skundėsi, kad pasibaigus Šaltajam karui NATO plėtra į rytus pakenkė Rusijos saugumui.
Pasak jo, Ukrainos valdžia yra kalta dėl besitęsiančio konflikto šalies rytuose, kur yra prorusiškų atsiskyrėlių anklavai, kuriuose anksčiau vyko ir tebevyksta įnirtingos separatistų ir Ukrainos pajėgų kovos.
„Kijevas vis dar atmeta visas galimybes taikiai atkurti savo teritorinį vientisumą“, – sakė V. Putinas.
