„Teisėtos yra tik Saugumo Tarybos sankcijos“, – sakė rusų ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis ir pridūrė, kad būtent tokios priemonės yra „svarbi priemonė reaguojant į pasaulinius iššūkius“.
Neminėdamas Ukrainos, kuriai, kaip būgštauja Vakarai, iškilęs potencialaus Rusijos įsiveržimo pavojus, D. Polianskis pasmerkė „vienašališkas“ priemones. Pasak diplomato, jos kenkia pastangoms skatinti taiką ir kėsinasi į valstybių suverenitetą – pavyzdžiui Sirijoje, Baltarusijoje, Kuboje, Venesueloje, Irane, Afganistane, Mianmare ir Malyje.
Kinijos ambasadorius prie JT Zhang Junas savo ruožtu pareiškė, kad „prievartinės vienašalės sankcijos kelia didelį susirūpinimą“.
Jis teigė, kad tokias priemones taikančios šalys tampa nuo jų priklausomos tarsi nuo „narkotikų“, ir paragino jas nedelsiant nutraukti.
Tuo metu sankcijos, sulaukiančios JT Saugumo Tarybos paramos, neturėtų būti taikomos „be saiko“, pabrėžė Zhang Junas.
Kalbėdamas apie JT sankcijas Pekino sąjungininkui Pchenjanui, kinų pasiuntinys pabrėžė, kad jos sukelia „rimtų humanitarinių pasekmių“.
Tačiau JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield tvirtino, kad dėl sunkios Šiaurės Korėjos ekonominės padėties kalta pati šalis.
„Didžiausia kliūtis siunčiant humanitarinę pagalbą į KLDR yra ne tarptautinės sankcijos, o pačios KLDR uždarytos sienos“, – sakė L. Thomas-Greenfield.
Šiaurės Korėja dėl COVID-19 pandemijos yra įsivedusi sienos blokadą – daug griežtesnę priemonę nei bet kokios tarptautinės sankcijos, paskelbtos šaliai dėl jos branduolinės programos.
Rusija ir Kinija jau ilgą laiką siekia įtikinti JT sušvelninti bausmes Pchenjanui. Pastaruoju metu Maskva ir Pekinas blokuoja bandymus taikyti sankcijas grupei šiaurės korėjiečių po virtinės įžūlių KLDR raketų bandymų.
Šiuo metu JT sankcijos įvestos 14 režimų visame pasaulyje; jos paveikia tokias šalis kaip Libija, Jemenas, Sudanas ir įvairias kovotojų grupuotes – pavyzdžiui, „al Qaida“ ir „Islamo valstybę“ (IS).