„Jeigu reikės – reiškia, [jos bus nukreiptos] ir prieš Ukrainą. Ir prieš NATO. Jeigu reikės“, – duodamas interviu propagandinei Rusijos žiniasklaidai sakė A. Lukašenka.
Jis pridūrė, kad toks scenarijus įmanomas, „jeigu kas nors pabandys iš Ukrainos teritorijos [paleisti] kažką daugiau nei dronas“.
Delfi primena, kad vasario 3 d. į Baltarusijos URM iškviestas Ukrainos ambasadorius Igoris Kizimas, jam buvo pareikštas griežtas protestas „dėl sąmoningo bepiločio skraidomojo aparato paleidimo iš Ukrainos į Baltarusijos teritoriją“. Baltarusijos URM teigimu, Ukrainos bepilotis kirto sieną su Baltarusija dar sausio 24 d., „buvo užfiksuotas mūsų šalies oro erdvėje, todėl ginkluotųjų pajėgų specialistai jį nutupdė“.
Bepilotis neva buvo paleistas iš Ukrainos teritorijos rinkti žvalgybinių duomenų virš Bresto poligono.
Tariamas įvykis nutiko sausio 24 d., bet ambasadorius iškviestas tik vasario 3 d.
Ukrainos URM informaciją apie bepilotį pavadino dar viena Baltarusijos provokacija.
„Eilinė Baltarusijos valdžios provokacija. „Tonų ginklų“ mitą pakeitė „bepiločiai“. Ukraina nepasitelkė bepiločio. Raginame Minską neprisidėti prie destabilizuojamųjų Rusijos veiksmų. Rami padėtis Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje – viso regiono interesas“, – savo tviterio paskyroje parašė Ukrainos URM atstovas spaudai Olegas Nikolenko.
Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas praeitą mėnesį pranešė, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo dviejų etapų „Sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų patikrinimą“, truksiantį iki vasario 20 dienos. Pasak jo, į Baltarusiją siunčiama 12 Rusijos naikintuvų Su-35, oro erdvės gynybos sistemų S-400 ir „Pancir S“.
Pasak A. Fomino, šių pratybų parametrai neviršija 2011 metų Vienos dokumentu nustatytų kriterijų, kai apie tokius manevrus turi būti iš anksto informuojamos kitos šalys.
Maskva neatskleidė, kiek karių dalyvauja pratybose. Minsko teigimu, manevrai rengiami dėl augančios karinės grėsmės iš kaimyninių Ukrainos ir Lenkijos.
Rusija anksčiau prie savo sienos su Ukraina sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir pareikalavo garantijų, kad ši jos kaimynė ir kitos buvusios sovietinės respublikos niekada nebus priimtos į NATO.
JAV, kitos NATO šalys ir Ukraina laiko šį Rusijos pajėgų telkimą ruošimusi įsiveržti.
„Ukraina niekada su mumis nekariaus. Šis karas tęsis, na, daugiausia tris keturias dienas. Ten nebus kam su mumis kariauti“, – pareiškė A. Lukašenka interviu Rusijos propagandistui Vladimirui Solovjovui.
Jis taip pat pareiškė, kad Vakarų karas su Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pajėgomis neturėtų perspektyvų ir, šiai nuomonei pagrįsti, paminėjo KSSO taikdarių operacijos Kazachstane šių metų sausį sėkmę.
„KSSO parodė: kol jie ten apsisuks ir atsiųs čia kokių nors pajėgų, mes jau stovėsime prie Lamanšo. Jie tai žino. Kokia yra KSSO vertė, mes parodėme [Kazachstane]. Kiek pajėgų mes ten turėjome – visai nedaug, bet mes parodėme. O jei būtų reikėję, tos pajėgos ten būtų padidintos. Mes prie Almatos, o [Vladimiras] Putinas Nur Sultane perėmė oro uostų kontrolę“, – pareiškė A. Lukašenka.
„Dabar diskutuojama ir pas jus, ir pas mus: „Vaje, karas, karas! Ukraina kariaus.“ Ne Ukraina, o amerikiečiai juos stumia karo link“, – sakė A. Lukašenka. Jis tikino, kad V. Putinas pasielgė teisingai, nubrėžęs raudonas linijas: „Aš palaikau tokį sprendimą. Nubrėžėme raudonas linijas. Užlipai ant raudonos linijos – gausi!“
„Ką gausi? Raketinį smūgį Ukrainos teritorijoje?“ – patikslino V. Solovjovas.
„Ir net tik. Viską, kas tik įmanoma“, – atsakė A. Lukašenka.
„Va, neseniai pabandė bepilotį atskraidinti, teko jį... numušti, grubiai kalbant, o jeigu toliau... toliau lįs – elgsimės griežčiau“, – pridūrė Baltarusijos lyderis.
JAV pareigūnai, remdamiesi žvalgybos vertinimais, pranešė, kad Rusija yra paspartinusi pasirengimą plataus masto invazijai į Ukrainą, tačiau nėra aišku, ar Maskva jau apsisprendė žengti tokį žingsnį.
Rusija prie sienos su provakarietiška kaimynine šalimi yra sutelkusi 110 tūkst. karių, tačiau JAV žvalgyba kol kas nenustatė, ar prezidentas Vladimiras Putinas realiai apsisprendė dėl invazijos, pažymėjo pareigūnai, kurie pastarosiomis dienomis teikė informaciją šiuo klausimu Kongreso nariams ir Europos sąjungininkams.
Pareigūnai įstatymų leidėjus įspėjo, kad prie sienos telkiamos Rusijos pajėgos didinamos taip sparčiai, kad plataus masto invazijai V. Putinui reikalinga jėga – apie 150 tūkst. karių – bus sutelkta jau iki vasario vidurio.
Pati Rusija neigia planuojanti įsiveržti į Ukrainą.
Jeigu Maskva visgi pasirinktų plataus masto puolimą, įsiveržiančios pajėgos sostinę Kijevą galėtų užimti ir prezidentą Volodymyrą Zelenskį galėtų nuversti per 48 valandas, pareiškė JAV pareigūnai.
Jų skaičiavimais, per tokį puolimą žūtų 25–50 tūkst. civilių, taip pat 5–25 tūkst. Ukrainos karių bei 3–10 tūkst. Rusijos karių.
Be to, puolimas galėtų išprovokuoti 1–5 mln. pabėgėlių srautą, daugiausia į Lenkiją, pridūrė pareigūnai.
Tuo metu Ukrainos prezidentūra sekmadienį pareiškė, kad diplomatinio sprendimo tikimybė išlieka didesnė nei karinės eskalacijos.
„Sąžiningas situacijos vertinimas leidžia teigti, kad tikimybė rasti diplomatinį deeskalacijos sprendimo būdą vis dar yra gerokai didesnė nei tolesnės eskalacijos grėsmė“, – išplatintame pareiškime sakė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
Jo teigimu, Rusija reguliariai vykdo didelio masto karių rotacijas, manevrus ir ginkluotės dislokavimą, kad „darytų nuolatinį didžiulį psichologinį spaudimą“ nuo tada, kai praėjusį pavasarį ėmė telkti savo pajėgas prie Ukrainos sienos.
„Mūsų žvalgybos ir mūsų karinių pajėgų Rusijos veikla visiškai nestebina“, – sakė M. Podoliakas.
Pasak jo, Ukrainos rėmėjai Vakaruose iš Kijevo yra gavę „didelį kiekį“ žvalgybinės informacijos apie Rusijos veiklą.
Rusija palei savo sieną su Ukraina yra sutelkusi 110 tūkst. karių, tačiau JAV žvalgyba nėra nustačiusi, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų yra apsisprendęs pulti, sako JAV pareigūnai.