„Prezidentas ne vieną mėnesį aiškiai sakė, kad Jungtinės Valstijos nesiunčia karių pradėti karo su Rusija Ukrainoje“, – „Fox News“ sekmadienį sakė Amerikos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Pasiuntėme karių į Europą ginti NATO teritorijos“, – pridūrė jis.
Vėliau NBC kanalo laidai „Meet the Press“ J. Sullivanas sakė, kad „karinė eskalacija ir Ukrainos invazija gali įvykti bet kuriuo metu“.
„Mes manome, kad rusai dislokavo pajėgumus didelio masto karinei operacijai Ukrainoje, ir mes sunkiai dirbame, kad pasirengtume atsakui. Prezidentas Bidenas telkia mūsų sąjungininkus. Jis sustiprino ir užtikrino mūsų partnerius rytiniame flange, jis suteikė materialios paramos ukrainiečiams, ir jis pasiūlė rusams diplomatinę kelią“, – sakė jis.
Augant įtampai su Rusija, Ukrainos prezidentūra sekmadienį pareiškė, kad diplomatinio sprendimo tikimybė išlieka didesnė nei karinės eskalacijos.
Tuo metu Jungtinės Valstijos perspėja, kad Maskva rengiasi invazijai.
„Sąžiningas situacijos vertinimas leidžia teigti, kad tikimybė rasti diplomatinį deeskalacijos sprendimo būdą vis dar yra gerokai didesnė nei tolesnės eskalacijos grėsmė“, – išplatintame pareiškime sakė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
Rusija palei savo sieną su Ukraina yra sutelkusi 110 tūkst. karių, tačiau JAV žvalgyba nėra nustačiusi, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų yra apsisprendęs pulti, sako JAV pareigūnai.
Pareigūnai per pastarąsias kelias dienas Kongreso narius ir Europos sąjungininkus perspėjo, kad Rusija pajėgas prie sienos su Ukraine telkia tokiu greičiu, kad V. Putinas jau vasario viduryje turėtų apie 150 tūkst. karių, o tiek reikia plataus masto invazijai.
JAV pareigūnai sako, kad V. Putinas nori turėti visas įmanomas galimybes: nuo riboto masto invazijos į prorusišką Donbaso regioną iki plataus masto ar visiškos invazijos į Ukrainą.
Augant įtampai su Rusija, sekmadienį Lenkijoje nusileido didelis JAV karių kontingentas. Jų generolas teigia, kad tikslas yra „atgrasyti nuo bet kokių karinių tikslų“ ir apginti NATO, jeigu to reikės.
Desantininkai iš JAV kariuomenės 82-osios oro desanto divizijos Fort Brage nusileido Lenkijos pietrytiniame Žešuvo oro uoste apie 15 val. vietos laiku. Kariai atskrido JAV karinių oro pajėgų lėktuvu „Boeing C-17“.
Papildomi kariai „atvyko čia, kad užtikrintų papildomą pasirengimą ir plataus masto sąveikumą su mūsų lenkų sąjungininkais ir, jeigu prireiks, ginti bet kurią NATO dalį, – žurnalistams oro uoste sakė divizijos vadovaujantis generolas Chrisas Donahue. – Žinoma, šiuo neapibrėžtumo laikotarpiu mes žinome, kad esame stipresni drauge. Šis karių dislokavimas yra apdairumo priemonė siekiant užtikrinti kolektyvinę bet kokių karinių veiksmų prevenciją. Tai yra gynybinio pobūdžio priemonė.“
JAV praėjusią savaitę pranešė į Vokietiją ir Rytų Europą papildomai pasiųsianti 3 tūkst. karių. Tai bus dalis pastangų paskatinti Rusiją atšaukti prieš Ukrainos sienos sutelktus karius.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sakė, kad papildomas 1700 JAV karių kontingentas bazuosis „Pietryčių Lenkijoje, rytiniame NATP flange“.
Šiuo metu Lenkijoje jau yra dislokuota apie puspenkto tūkstančio rotuojamų amerikiečių karių.
Pasirengimas priimti papildomų amerikiečių karių Lenkijoje prasidėjo praėjusią savaitė. Kai kurie kariai atskirdo šeštadienį. M. Blaszczakas sakė, kad dar daugiau karių atvyks „per kelias ateinančias valandas“.
JAV taip pat yra paskelbusios padidintą pusdevinto tūkstančių karių parengtį, kad šie potencialiai galėtų būti dislokuoti, jeigu reaguojant į Ukrainos krizę būtų aktyvuotos NATO greitojo reagavimo pajėgos.
Vakarai kaltina Rusija rengiantis galimai Ukrainos invazijai, nes šalis turi prie Ukrainos sienos sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių. Tačiau Maskva tai neigia ir teigia tik norintis užtikrinti savo saugumą, o taip pat kaltina NATO karingu elgesiu.