Tai reiškia, kad Kinija faktiškai palaikė V. Putino ultimatumą NATO, nuskambėjusį pernai gruodį – jame Kremlius reikalavo garantijų, kad aljansas nepriimtų buvusių SSRS narių, konkrečiai – Ukrainos ir Gruzijos.
„Šalys pasisako prieš tolimesnę NATO plėtrą, ragina Šiaurės Atlanto aljansą atsisakyti Šaltojo karo laikų ideologizuotų poelgių, gerbti kitų šalių suverenitetą, saugumą ir interesus, jų civilizacijos, kultūrinių ir istorinių santvarkų įvairovę, objektyviai ir teisingai vertinti kitų valstybių taikią plėtrą“, – rašoma pranešime.
Be to, kaip matyti iš pranešimo, Kinija pritarė Rusijos pasiūlymams dėl saugumo garantijų Europoje.
Jame taip pat kritikuojamas Vašingtono „neigiamas poveikis taikai ir stabilumui“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
„Kai kurios jėgos, kurios pasaulio arenoje sudaro mažumą, toliau atkakliai laikosi vienašalių strategijų, sprendžiant tarptautines problemas, ir griebiasi jėgos politikos, praktikuoja kišimąsi į vidinius kitų valstybių reikalus, – rašoma pranešime. – Demokratija nėra kuriama pagal trafaretus. Tauta turi teisę rinktis tokias demokratijos realizavimo formas ir metodus, kurie atitinka tos valstybės specifiką. Teisę spręsti, ar valstybė yra demokratinė, turi tik jos gyventojai.“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo ruožtu Rusijos ir Kinijos pareiškimus atmetė.
„Fundamentaliai esmė yra ne NATO plėtra. Esmė – gerbti kiekvienos suverenios valstybės teisę rinktis savo kelią“, – jis sakė JAV televizijai MSNBC.
Pranešime skelbiama, kad Rusija ir Kinija „turi gilias demokratijos tradicijas, paremtas tūkstančių metų plėtros patirtimi, stipria tautų parama ir piliečių interesų paisymu.“
„Paskirų valstybių mėginimai primesti kitoms šalims savo „demokratinius standartus“, prisiimti monolitinę teisę vertinti demokratijos kriterijų atitikimo lygį iš tiesų yra demokratijos pamynimo pavyzdys, nusigręžimas nuo jos dvasios ir tikrųjų vertybių.“
Rusija ir Kinija taip pat pareiškė, kad yra „rimtai susirūpinusios“ dėl gynybinio aljanso AUKUS, kuriam priklauso JAV, Jungtinė Karalystė ir Australija.
Gyrė „kaip niekada anksčiau“ glaudžius ryšius su Kinija
V. Putinas penktadienį sveikino glaudžius jo šalies ryšius su Kinija, kai prieš Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą susitiko su prezidentu Xi Jinpingu.
„Kalbant apie mūsų dvišalius santykius, jie vystosi ir juda pirmyn draugystės, strateginės partnerystės keliu, jie iš tiesų įgijo beprecedentį pobūdį. Jie yra garbingų santykių, kurie padeda mums vystytis ir tuo pat metu palaikyti vieniems kitus vystantis, pavyzdys“, – sakė V. Putinas, pradėdamas derybas su Xi Jinpingu.
Anot jo, abi valstybės tvirtai juda prie savo tikslo – pasiekti, kad prekių apyvarta sudarytų 200 mlrd. JAV dolerių.
„Nepaisant to, kad dvejus metus negalėjome asmeniškai susitikti, mes visada palaikėme ryšį, dalyvavome vaizdo konferencijose, kalbėjomės telefonu. Tačiau svarbiausia, kad mes palaikėme mūsų komandų pastangas praktiškai visomis kryptimis“, – sakė V. Putinas.
Jis pridūrė, jog turi galvoje užsienio politikos žinybų darbą tarptautinėje arenoje, taip pat ekonominę sąveiką įvairiomis kryptimis, įskaitant naftos.
„Mūsų naftininkai parengė labai gerų naujų sprendimų dėl angliavandenilių gabenimo į Kiniją, ir dujų pramonėje žengtas dar vienas žingsnis pirmyn – turiu galvoje naują sutartį, pagal kurią Kinijai bus tiekiama po 10 mlrd. kubinių metrų dujų iš Rusijos Tolimųjų Rytų“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Xi Jinpingas savo ruožtu sakė, kad Rusijos ir Kinijos vadovai apibrėš dvišalių santykių vystymo planus nauju istoriniu laikotarpiu.
„Mes toliau drauge su jumis dėsime pastangas ir kartu parengsime planą dėl Kinijos ir Rusijos santykių vystymo nauju istoriniu laikotarpiu, taip pat sieksime transformuoti pasitikėjimą tarp mūsų šalių į praktinį bendradarbiavimą abiejų tautų labui“, – sakė Kinijos lyderis.
Kelios dienos prieš V. Putino kelionę vienas Kremliaus patarėjas sakė, kad lyderiai taip pat pasirašys dokumentą, atspindintį jų „bendrą požiūrį“ saugumo ir kitais klausimais.
Vėliau penktadienį V. Putinas dalyvaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje.
Rusų pareigūnams, įskaitant V. Putiną, dėl vyriausybės vykdytos didžiulio masto dopingo programos per 2014 metų Sočio žiemos olimpines žaidynes uždrausta vykti į tarptautines sporto varžybas, nebent jie yra pakviečiami varžybas organizuojančios valstybės vadovo. Kinijos lyderis Xi Jinpingas pakvietė V. Putiną atvykti.
Rusijos atletams leidžiama varžytis kaip neutraliems sportininkams be Rusijos vėliavos ir himno, jei jie gali įrodyti, kad niekada nevartojo dopingo.
Pekinas ir Maskva pasmerkė olimpinių žaidynių diplomatinį boikotą, kurį paskelbė keletas Vakarų valstybių, protestuodamos prieš Kinijos elgesį su uigūrais ir kitomis daugiausia musulmoniškomis mažumomis Sindziango regione, taip pat politines represijas Honkonge.
