„Galime patvirtinti, kad gavome Rusijos rašytinį atsakymą“, – pranešė Valstybės departamento darbuotojai, skelbia rbc.ru. Jie neatskleidė dokumento turinio ir nurodė, kad, JAV manymu, viešas dokumento aptarimas būtų „neproduktyvus“ ir kad dėl to turi nuspręsti Maskva: „Paliksime šį reikalą Rusijos nuožiūrai.“

„Mes vis dar esame visiškai įsipareigoję dialogui, siekiant išspręsti tuos klausimus, ir toliau glaudžiai konsultuosimės su savo sąjungininkais ir partneriais, įskaitant Ukrainą“, – pridūrė Valstybės departamento atstovas.

Nėra aišku, ar Maskvos rašytinis atsakymas, apie kurį pirmiausia pranešė „The Washington Post“, buvo gautas prieš ar po pirmadienį surengto Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio krizei Ukrainos pasienyje aptarti.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield po posėdžio, kurio metu JAV apkaltino Rusiją planuojant sutelkti dešimtis tūkstančių karių palei Baltarusijos ir Ukrainos sieną, reporteriams sakė, jog JAV „pareikalavo surengti posėdį, kad leistų rusams paaiškinti savo veiksmus“.

„Praktiškai nieko naudingo neišgirdome, – teigė ji. – Jie nepateikė atsakymų, kurių tikėjomės.“

Atviras posėdis Niujorke esančioje Jungtinių Tautų būstinėje pirmadienį įvyko nepaisant Kinijos ir Rusijos priešinimosi.

JAV valdininkai ne kartą ragino Maskvą rinktis diplomatinį kelią ir įspėjo, kad naujos invazijos į Ukrainą atveju nedelsiant būtų įvesta griežtų sankcijų. Šį perspėjimą pirmadienį, kol tebevyko Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis, pakartojo JAV prezidentas Joe Bidenas.

Tuo metu Rusijos ambasada Vašingtone antradienį pareiškė, kad Maskva neatsitrauks, Jungtinėms Valstijoms grasinant Rusijai sankcijomis dėl Ukrainos.

„Neketiname atsitraukti ir stovėti išsitempę, klausydami grasinimų JAV sankcijomis“, – parašė ambasada socialiniame tinkle „Facebook“ ir pridūrė, kad „ne Maskva, o Vašingtonas kursto įtampą“.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas prieš vėliau antradienį numatytą JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų Antony Blinkeno ir Sergejaus Lavrovo pokalbį telefonu.

Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp JAV ir Rusijos drastiškai išaugo, Vašingtonui kaltinant Maskvą, kad ši planuoja įsiveržti į Ukrainą.

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė esantys pasirengę imtis sankcijų prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmones, jei Ukraina bus užpulta.

JAV prezidentas Joe Bidenas nekart įspėjo V. Putiną dėl koordinuotų Vakarų sankcijų, jei rusų pajėgos įsiverš į Ukrainą.

Rusija prie sienos su Ukraina sutelkė daugiau 100 tūkst. karių, taip pat daug tankų, kitų kovos mašinų, artilerijos ir raketų sistemų. Tai pakurstė tarptautinį susirūpinimą, jog Maskva planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimyninę šalį.

Ambasada nurodė, kad kariai „niekam nekelia grėsmės“, ir sakė, jog Rusija turi „suverenią teisę“ perkėlinėti savo ginkluotąsias pajėgas šalies teritorijoje.

Prieš A. Blinkeno ir S. Lavrovo pokalbį Maskva nusiuntė Vašingtonui laišką, kuriame išdėstė savo poziciją dėl Ukrainos.

Rusija ir JAV surėmė ietis

Rusija ir Jungtinės Valstijos pirmadienį susikibo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje dėl Maskvos vykdomo kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos, Vakarų valstybėms toliau intensyvinant diplomatines pastangas, kad būtų išvengta atviro konflikto Europoje.

Augant įtampai, Jungtinės Valstijos pareiškė esančios pasirengusios atremti bet kokią „dezinformaciją“, kurią Maskva galėtų paskelbti per JT Saugumo Tarybos sesiją, turinčią pritraukti kone daugiausiai dėmesio per pastaruosius kelerius metus.

Saugumo Tarybos susitikimas, vykstantis JAV iniciatyva, prasidėjo augant būgštavimams dėl neišvengiamos Rusijos invazijos į Ukrainą, nors Kremlius tai neigia.

Rusija bandė visai blokuoti 15 narių Saugumo Tarybos posėdį, jos pasiuntiniui JT Vasilijui Nebenziai pareiškus, kad Jungtinės Valstijos bando „kurstyti isteriją“ prašydamos Saugumo Tarybos posėdžio.

Tačiau Vašingtono ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield nurodė, kad šį JAV prašymą geriausiai paaiškina Maskvos vykdomas kariuomenės telkimas. Galiausiai už posėdžio organizavimą balsavo 10 iš 15 Tarybos narių.

„Tai didžiausia... karių mobilizacija Europoje per kelis dešimtmečius, – sakė ambasadorė. – Ir mums kalbant Rusija siunčia dar daugiau pajėgų ir ginklų, kad prie jų prisijungtų.“

Tarybai ji nurodė, kad Rusijos kariuomenės stiprinimą lydi „agresyvi retorika“ – eskalacijos dalis, kuri buvo dažnai pastebima 2014 metais, kai Rusija užėmė Krymą.

Diplomatė apkaltino Rusiją planuojant per kelias savaites sustiprinti savo pajėgas Baltarusijoje iki 30 tūkst. karių, taip dar padidinant grėsmę Ukrainai.

Po to, kai Baltarusijoje buvo dislokuota apie 5 000 karių, „matėme įrodymų, kad Rusija ketina išplėsti savo buvimą iki daugiau nei 30 000 karių prie Baltarusijos sienos“ su Ukraina iki vasario pradžios, JT Saugumo Tarybai sakė L.-T. Greenfield. Ji pabrėžė, kad šios pajėgos bus už „mažiau nei dviejų valandų kelio į šiaurę nuo Kijevo“.

Stoltenbergas: klausimas dėl Ukrainos įstojimo į NATO termino lieka atviras

NATO gali būti įvairių požiūrių, dėl to, kada tiksliai Ukraina gali tapti bloko nare, tačiau negali būti jokių kompromisų dėl Aljanso „atvirų durų“ principo, pirmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Yra skirtumas tarp diskusijų, kada Ukraina įstos į NATO, ir teisiškai įpareigojančio dokumento (kurio Rusija reikalauja) pasirašymo, kad plėtros nebus“, – sakė jis per internetinį „The Washington Post“ renginį.

Taip generalinis sekretorius atsakė į moderatoriaus klausimą, ar NATO atsakymuose į Rusijos pasiūlymus dėl saugumo Europoje yra kokių nors kompromisinių idėjų dėl Aljanso „atvirų durų“ principo.

J. Stoltenbergas pabrėžė, kad atsisakymas plėstis paliestų ne tik Ukrainą, bet, pavyzdžiui, ir tokias šalis kaip Švedija ir Suomija, kurios kol kas nesiruošia stoti į Aljansą, tačiau iš esmės nenori prarasti tokios galimybės.

Kalbėdamas apie Ukrainą generalinis sekretorius priminė, kad ji, kaip ir kitos kandidatės, turi atitikti tam tikrus įstojimo kriterijus: jie susiję su demokratija ir NATO standartų laikymusi.

J. Stoltenbergas patikino, kad NATO neketina viešinti Rusijai nusiųstų atsakymų, nes „diplomatinėse derybose svarbus konfidencialumas“.

Pentagonas: Rusija dar labiau sustiprino savo pajėgas prie Ukrainos

Rusija, pasak Jungtinių Valstijų, per savaitgalį dar labiau sustiprino savo pajėgas prie Ukrainos sienų.

„Savaitgalį toliau stebėjome papildomų Rusijos antžeminių dalinių judėjimą Baltarusijoje ir prie Ukrainos sienų“, – pirmadienį teigė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby. Jo teigimu, padidėjęs aktyvumas taip pat stebėtas Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne ir, nors čia jokios priešiškos veiklos nefiksuota, „jie jūroje dislokavo daugiau laivų, jūroje atlieka pratybas, akivaizdžiai didina savo jūrų pajėgumus“.

JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus, kad NATO rytiniame flange netrukus bus dislokuota papildomų amerikiečių karių, J. Kirby nurodė, kad svarstoma į ten nusiųsti Europoje jau esančių JAV karių, arba atskraidinti juos iš JAV ar kitų šalių.

Net ir ne krizių metu Europoje nuolatos dislokuota dešimtys tūkstančių JAV karių, įskaitant 35 tūkst. – Vokietijoje.

J. Bidenas nurodė 8,5 tūkst. JAV šiuo metu esančių kareivių būti pasirengus greitam dislokavimui Europoje. Pentagono atstovas nepatikslino, kada ir kiek karių gali būti dislokuota, tačiau pakartojo, kad JAV nesiųs karių į Ukrainą.

Rusija praėjusių metų pabaigoje prie Ukrainos sienų sutelkė 100 000 karių ir taip pakurstė būgštavimus dėl galimos invazijos. Maskva neigia turinti ketinimų inicijuoti puolimą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (108)