„Kaip jūs susiejate mūsų derybas dėl Europos ir pasaulio saugumo su vadinamuoju Ukrainos užpuolimu – tarsi joms žlugus mes įsiveršime į Ukrainą? Aš tokią galimybę galiu atmesti“, – žurnalistams sakė V. Nebenzia.
Į klausimą, ar yra kokių nors aplinkybių, kuriomis rusų kariai kirstų Ukrainos sieną, Rusijos ambasadorius atsakė: „Ne man spręsti, kas gali įvykti, bet nė vienas rusų politikas, nė viena vieša figūra, niekas nekalbėjo, kad mes planuojame užpulti Ukrainą.“
„Mes prisimename, kas įvyko Sakartvele 2008 metais, kai buvęs prezidentas [Michailas] Saakašvilis davė nusikalstamą įsakymą suduoti raketų smūgį Cchinvaliui, permetė ten savo pajėgas, žuvo mūsų taikdarių, taikių gyventojų ir mums teko reaguoti. Tarptautinis JT teismas patvirtino, kad tai buvo Sakartvelo agresija, bet vis tiek išliko visuomenės nuomonė, kad „Rusija užpuolė Sakartvelą“. Kas nutiks šį kartą, nežinau, mes neatmetame ukrainiečių provokacijos tikimybės“, – sakė V. Nebenzia.
Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurių artilerija apšaudė vietinių kartvelų kaimus.
Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai. Kariniai veiksmai tęsėsi iki rugpjūčio 12-osios imtinai.
Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.
Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.