Premjeras vienu iš svarbiausių savo darbo prioritetų įvardija ekonomikos atsigavimą po koronaviruso pandemijos.

A. Costos politinė jėga užsitikrino daugumą parlamente per sekmadienį vykusius pirmalaikius rinkimus, kuriuose reikšmingų laimėjimų taip pat pasiekė kraštutinių dešiniųjų partija „Chega“.

Socialistai sekmadienį gavo 41,7 proc. balsų ir 230 vietų parlamente turės 117 deputatų. Darbą baigiančiame parlamente ši politinė jėga turėjo 108 vietas.

Kol kas nesuskaičiuoti užsienyje atiduoti balsai, nulemsiantys, kam atiteks dar keturios vietos, tačiau 2019 metais dvi iš jų užsitikrino socialistai.

Rezultatai neatitinka paskutinių prieš rinkimus viešosios nuomonės apklausų rezultatų, rodžiusių, kad socialistų atotrūkis nuo didžiausios opozicinės centro dešinės Socialdemokratų partijos (PSD) neperžengia statistinės paklaidos ribos.

PSD sekmadienį liko antra, užsitikrinusi 76 vietas.

Prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa vėliau šią savaitę turėtų pavesti M. Costai, nuo 2015 metų vadovavusiam dviem mažumos vyriausybėms, suformuoti naują ministrų kabinetą.

„Buvo sudarytos sąlygos vykdyti investicijas ir reformas, kad Portugalija labiau klestėtų, būtų teisingesnė, novatoriškesnė“, – sakė premjeras savo pergalės kalboje.

Portugalijai labai svarbu turėti stabilią vyriausybę, kad ji maksimaliai išnaudotų 16,6 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos ekonomikos atkūrimo fondo, kuriuos ji turi gauti iki 2026 metų.

Portugalijos ekonomika 2020 metais susitraukė 8,4 proc., paveikta COVID-19 pandemijos, nuo kurios smarkiai nukentėjo gyvybiškai svarbus turizmo sektorius ir kitos įmonės.

Tačiau šalies ūkis jau rodo stiprius atsigavimo ženklus. Pernai Portugalijos ekonomika augo 4,9 proc. – sparčiausiai nuo 1990-ųjų, o šį augimą skatino didėjantis eksportas ir investicijos, pirmadienį nurodė nacionalinis statistikos institutas INE.

„Neįtikėtina dauguma“

A. Costa sakė, jog norėtų didžiąją dalį ES lėšų panaudoti Portugalijos infrastruktūrai atnaujinti, kad ji taptų labiau konkurencinga.

Iki šiol buvusiam Lisabonos merui teko kliautis dviejų kraštutinių kairiųjų politinių jėgų – Kairiųjų bloko ir Komunistų partijos – parama.

„Nebepriklausydami nuo radikalaus kairiojo sparno, socialistai ir A. Costa turės galimybę laikytis labiau centristinės ir europinės krypties“, – savo vedamajame rašė dienraštis „Publico“.

Nuo 1974 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos po dešimtmečius valdžiusios dešiniojo sparno diktatūros nuvertimo, Portugalija tik antrą kartą turi socialistų vyriausybę be daugumos parlamente.

Sekmadienio rinkimai buvo sušaukti, kai dvi kraštutinių kairiųjų partijos, rėmusios A. Costos mažumos vyriausybę, spalį kartu su dešiniojo sparno partijomis balsavo prieš 2022 metų biudžeto projektą.

Ultrakairieji reikalavo didinti socialines išlaidas ir sparčiau nei žadėjo A. Costa kelti minimalų darbo užmokestį, tačiau sekmadienį prarado vietų.

Rinkėjai „nubaudė“ kraštutinius kairiuosius už tai, kad dėl jų teko organizuoti pirmalaikius rinkimus, sakė Lisabonos universiteto Socialinių mokslų instituto profesorius Antonio Costa Pinto.

„Dalis kairiųjų elektorato neabejotinai sukoncentravo savo balsus Socialistų partijai, suteikdami jai neįtikėtiną absoliučią daugumą“, – jis sakė visuomeniniam radijui.

„Ateinu tavęs“

Džiaugsmą socialistų stovykloje temdė kraštutinių dešiniųjų „Chega“ iškilimas – ši partija, turėjusi vieną vietą parlamente, dabar turės 12 vietų ir bus trečia pagal dydį.

„Chega“ lyderis Andre Ventura, buvęs televizijos sporto komentatorius, pažadėjo naujajame parlamente įnirtingai priešintis A. Costai.

„Antonio Costa, ateinu tavęs“, – po balsavimo pareiškė jis savo partijos kampanijos būstinėje.

„Nuo šiol nebus švelnios opozicijos. Mes prisiimsime tikrosios opozicijos socialistams vaidmenį... ir sugrąžinsime šios šalies orumą“, – kalbėjo A. Ventura.

Vadovaujant A. Costai, Portugalija atšaukė griežto taupymo priemones, išlaikė fiskalinę drausmę, reikšmingai padidino minimalų darbo užmokestį ir sumažino nedarbą iki prieš pandemiją buvusio lygio.

Tačiau PSD lyderis Rui Rio tvirtina, kad ekonomika turėtų augti sparčiau. Jis siūlo mažinti pelno mokestį ir vykdyti privatizaciją.