Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad Rusijos piliečių niekas neklausia, o per šalies valstybinę televiziją rodo tik vieną požiūrį, kuris formuoja neapykantą ir agresiją Ukrainai.
„Mūsų pozicija visiškai paprasta – Rusijai nereikia karo su Ukraina ir Vakarais. Mums niekas negrasina, mūsų niekas nepuola. Politika, kuri skatina idėjas apie tokį karą, – amorali, neatsakinga ir nusikalstama, ji negali būti vykdoma Rusijos žmonių vardu. Toks karas negali turėti nei teisėtų, nei moralių tikslų“, – rašoma kreipimesi.
Autoriai pabrėžia, kad karas neatitinka Rusijos interesų ir kelia grėsmę jos egzistavimui.
Kaip rašoma kreipimesi, beprotiški šalies politinės vadovybės veiksmai neišvengiamai skatina masinio antikarinio judėjimo Rusijoje formavimąsi.
„Kiekvienas iš mūsų natūraliai tampa jo dalimi. Padarysime viską, kas įmanoma, kad užkirstume kelią [karui], o jei prireiktų, ir sustabdytume karą“, – pabrėžia kreipimosi autoriai.
Šiuo metu kreipimąsi yra pasirašę žmogaus teisių gynėjai Levas Ponomariovas, Zoja Svetova, Svetlana Gannuškina, aktorė Lija Achedžakova, muzikantai Andrejus Makarevičius, politikai Grigorijus Javlinskis, Levas Šlosbergas, publicistas Andrejus Piontkovskis, režisieriai Garris Bardinas, Vladimiras Mirzojevas, rašytojas Viktoras Šenderovičius, poetė Veronika Dolina, istorikai Andrejus Zubovas, Borisas Sokolovas ir kiti.
JT Saugumo Taryba aptars krizę dėl Ukrainos
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį renkasi aptarti krizę dėl Ukrainos, Vašingtonui žadant pareikalauti Rusijos atsakomybės ir kartu su NATO sąjungininkėmis perspėjant dėl griežtų sankcijų Maskvai, jei ši įsiveržtų į kaimyninę šalį.
Pastarosiomis dienomis, nepaisant Maskvos neigimų ir Ukrainos prezidento raginimų nekelti „panikos“ dėl pasienyje sutelktų gausių rusų pajėgų, auga nuogąstavimai, kad invazija yra neišvengiama.
Sekmadienį JAV ir Jungtinė Karalystė užsiminė apie naujas „triuškinančias“ ekonomines sankcijas Rusijai, Vašingtonui ir jo sąjungininkams besistengiant atgrasyti Maskvą nuo įsiveržimo.
Augant įtampai, Jungtinės Valstijos pareiškė esančios pasirengusios atremti bet kokią „dezinformaciją“, kurią Maskva galėtų paskelbti per JT Saugumo Tarybos sesiją, turinčią pritraukti kone daugiausiai dėmesio per pastaruosius kelerius metus.
Rusija pirmadienį tikriausiai bandys blokuoti 15 narių tarybos posėdį, kurio prašė Vašingtonas, „tačiau Saugumo Taryba yra vieninga. Vieningu balsu raginsime rusus pasiaiškinti“, televizijai „ABC News“ pareiškė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.
„Eisime į salę pasirengę juos išklausyti, bet nesileisime blaškomi jų propagandos, – sekmadienį sakė ji. – Būsime pasirengę atsakyti į bet kokią dezinformaciją, kurią jie bandys skleisti per šį susitikimą.“
Tęsiantis karštligiškai diplomatijai, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland CBS sakė, kad praėjusią savaitę Vašingtono ir NATO Rusijai pateiktas pasiūlymas saugumo klausimais galėjo sudominti Maskvą.
Pasiūlyme numatyta tikimybė, kad šią savaitę įvyks naujos JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybos.
Tuo metu JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas užėmė griežtą poziciją šiuo klausimu. Pasak Bobo Menendezo, Vašingtonui yra itin svarbu rusų prezidentui Vladimirui Putinui pasiųsti tvirtą žinią, kad bet kokia agresija prieš Ukrainą labai brangiai kainuotų.
„Negalime vėl patirti Miuncheno [sutarties] akimirkos, – televizijos CNN eteryje kalbėjo senatorius. – Putinas nesustos ties Ukraina.“
Anot B. Menendezo, dėl veiksmų, kurių Maskva jau ėmėsi Ukrainoje, įskaitant kibernetines atakas, gali būti imtasi tam tikrų bausmių, bet jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, būtų taikomos „triuškinančios sankcijos, kurios galiausiai sutriuškintų Rusiją“.
V. Nuland savo ruožtu pareiškė, kad Baltieji rūmai glaudžiai bendradarbiauja su Senatu ir kad bet kokios baudžiamosios priemonės bus „labai gerai suderintos“ su sąjungininkų Europoje priemonėmis.
Ji patikino, kad V. Putinas „tai smarkiai pajus“.
Tuo metu britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pažadėjo netrukus pristatyti Londono ruošiamas sankcijas, skirtas paveikti „daug įvairesnius“ Rusijos ekonominius taikinius.
„Putino oligarchai neturės kur pasislėpti“, – televizijai „Sky News“ sakė L. Truss.
Pasak analitikų, virtinė sankcijų Rusijos bankams ir finansų institucijoms ne tik paveiktų kasdienį gyvenimą šioje šalyje, bet ir galėtų sukrėsti dideles ekonomikas Europoje ir kitur.
