Esami ir buvę JAV pareigūnai sako, kad konkretūs rodikliai, pavyzdžiui, kraujo atsargos, yra esminiai bandant nustatyti, ar Maskva yra pasiruošusi surengti invaziją, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti.
Anonimais panorusių likti pareigūnų pranešta informacija apie kraujo atsargas suteikia daugiau svarumo vis garsiau JAV skelbiamiems įspėjimams, kad Rusija ruošiasi naujai invazijai į Ukrainą, nes prie sienos sutelkta per 100 tūkst. karių.
Kalbant apie įspėjimus, JAV prezidentas Joe Bidenas mano, kad Rusijos ataka yra tikėtina, o JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, jog Rusija galėtų surengti naują puolimą „per labai trumpą laiką“.
Pentagonas anksčiau patvirtino, kad Rusijos telkiamas pajėgas papildė „medicinos personalas“, bet kraujo atsargų atgabenimo faktą ekspertai laiko lemiamu, siekiant įvertinti Rusijos karinę parengtį.
„Kraujo atsargos negarantuoja, kad bus nauja ataka, bet be tokių atsargų naujos atakos niekas nerengtų“, – teigė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės leitenantas Benas Hodgesas, dabar dirbantis Europos politikos analizės centre.
Rusijos gynybos ministerija neatsakė į rašytinį „Reuters“ prašymą pakomentuoti.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Ganna Maliar šią informaciją paneigė.
„Ši informacija yra klaidinga. Tokios „naujienos“ yra informacinio ir psichologinio karo dalis. Tokios informacijos tikslas – mūsų visuomenėje sėti paniką ir baimę“, – feisbuke parašė ji.
Kijevas sekmadienį paragino Maskvą atitraukti savo karius nuo Ukrainos sienos ir tęsti dialogą su Vakarais, jeigu ji yra „rimtai“ pasirengusi mažinti įtampą.
„Jeigu Rusijos pareigūnai tikrai nenori naujo karo, kaip kad sako, Rusija turi tęsti diplomatines pastangas ir atitraukti karines pajėgas, kurias sutelkė prie Ukrainos sienų ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose“, – tviteryje parašė Kijevo užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Pasak Vakarų, Kremlius prie Ukrainos sienų yra dislokavęs daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos.
„Diplomatija yra vienintelis atsakingas būdas“, – parašė D. Kuleba.
Maskva neigia invazijos planus ir pareiškė, kad nenori karo, tačiau siekianti saugumo garantijų iš Vašingtono ir NATO bei pažadų, jog aljansas nesiplės į rytus.
Tai apima garantiją, kad NATO nepriims naujų narių, ypač Ukrainos, o JAV nekurs naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Šeštadienį pokalbio telefonu su savo kolega prancūzu Jeanu-Yves'u Le Drianu metu D. Kuleba teigė, kad derybose su Maskva svarbu išlikti „budriems ir tvirtiems“.
Tuo metu prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Vakarus vengti kurstyti „paniką“ dėl Rusijos karių sutelkimo prie Ukrainos sienos.
„Mums nereikia šios panikos“, – per spaudos konferenciją su užsienio žiniasklaida sakė V. Zelenskis. Jis atkreipė dėmesį į būtinybę „stabilizuoti“ ir taip suniokotą Ukrainos ekonomiką tvirtindamas, kad dabar nemato didesnės grėsmės, nei per panašų Rusijos karių sutelkimą praėjusį pavasarį.
„Yra signalų net iš gerbiamų valstybių vadovų, kurie tiesiog sako, kad rytoj kils karas. Tai yra panika – kiek tai kainuoja mūsų valstybei?“ – klausė jis.
Ukrainos lyderis mėgina mažinti įtampą kai kurioms Vakarų sąjungininkėms perspėjant apie galimai neišvengiamą Maskvos invaziją.
„Didžiausias pavojus Ukrainai (...) padėties šalies viduje destabilizavimas“, – sakė V. Zelenskis.
JAV, Didžioji Britanija ir Australija neseniai supykdė Kijevą, nurodžiusios savo diplomatų šeimoms palikti ambasadas Ukrainoje.
JT Saugumo Taryba aptars krizę dėl Ukrainos
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį renkasi aptarti krizę dėl Ukrainos, Vašingtonui žadant pareikalauti Rusijos atsakomybės ir kartu su NATO sąjungininkėmis perspėjant dėl griežtų sankcijų Maskvai, jei ši įsiveržtų į kaimyninę šalį.
Pastarosiomis dienomis, nepaisant Maskvos neigimų ir Ukrainos prezidento raginimų nekelti „panikos“ dėl pasienyje sutelktų gausių rusų pajėgų, auga nuogąstavimai, kad invazija yra neišvengiama.
Sekmadienį JAV ir Jungtinė Karalystė užsiminė apie naujas „triuškinančias“ ekonomines sankcijas Rusijai, Vašingtonui ir jo sąjungininkams besistengiant atgrasyti Maskvą nuo įsiveržimo.
Augant įtampai, Jungtinės Valstijos pareiškė esančios pasirengusios atremti bet kokią „dezinformaciją“, kurią Maskva galėtų paskelbti per JT Saugumo Tarybos sesiją, turinčią pritraukti kone daugiausiai dėmesio per pastaruosius kelerius metus.
Rusija pirmadienį tikriausiai bandys blokuoti 15 narių tarybos posėdį, kurio prašė Vašingtonas, „tačiau Saugumo Taryba yra vieninga. Vieningu balsu raginsime rusus pasiaiškinti“, televizijai „ABC News“ pareiškė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.
„Eisime į salę pasirengę juos išklausyti, bet nesileisime blaškomi jų propagandos, – sekmadienį sakė ji. – Būsime pasirengę atsakyti į bet kokią dezinformaciją, kurią jie bandys skleisti per šį susitikimą.“
Tęsiantis karštligiškai diplomatijai, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland CBS sakė, kad praėjusią savaitę Vašingtono ir NATO Rusijai pateiktas pasiūlymas saugumo klausimais galėjo sudominti Maskvą.
Pasiūlyme numatyta tikimybė, kad šią savaitę įvyks naujos JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybos.
Tuo metu JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas užėmė griežtą poziciją šiuo klausimu. Pasak Bobo Menendezo, Vašingtonui yra itin svarbu rusų prezidentui Vladimirui Putinui pasiųsti tvirtą žinią, kad bet kokia agresija prieš Ukrainą labai brangiai kainuotų.
„Negalime vėl patirti Miuncheno [sutarties] akimirkos, – televizijos CNN eteryje kalbėjo senatorius. – Putinas nesustos ties Ukraina.“
Anot B. Menendezo, dėl veiksmų, kurių Maskva jau ėmėsi Ukrainoje, įskaitant kibernetines atakas, gali būti imtasi tam tikrų bausmių, bet jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, būtų taikomos „triuškinančios sankcijos, kurios galiausiai sutriuškintų Rusiją“.
V. Nuland savo ruožtu pareiškė, kad Baltieji rūmai glaudžiai bendradarbiauja su Senatu ir kad bet kokios baudžiamosios priemonės bus „labai gerai suderintos“ su sąjungininkų Europoje priemonėmis.
Ji patikino, kad V. Putinas „tai smarkiai pajus“.
Tuo metu britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pažadėjo netrukus pristatyti Londono ruošiamas sankcijas, skirtas paveikti „daug įvairesnius“ Rusijos ekonominius taikinius.
„Putino oligarchai neturės kur pasislėpti“, – televizijai „Sky News“ sakė L. Truss.
Pasak analitikų, virtinė sankcijų Rusijos bankams ir finansų institucijoms ne tik paveiktų kasdienį gyvenimą šioje šalyje, bet ir galėtų sukrėsti dideles ekonomikas Europoje ir kitur.
Meduoliai ir botagai
Vakarų šalių lyderiai laikosi dvilypės taktikos: didina karinę pagalbą Ukrainai, bet tuo pat metu stengiasi sumažinti įtampą diplomatinėmis priemonėmis.
JK ruošiasi pasiūlyti NATO dislokuoti „didelį“ karių, ginklų, karo laivų ir lėktuvų kontingentą, šeštadienį paskelbė premjeras Borisas Johnsonas. Vis tik pranešama, kad B. Johnsonas artimiausiu metu ketina pasikalbėti su V. Putinu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pasveikino karinės paramos didinimą, kartu pritardamas Londono diplomatinei iniciatyvai.
Kanada sekmadienį paskelbė laikinai atšaukianti visus nepagrindinius darbuotojus iš savo ambasados Kijeve. Gynybos ministrė Anita Anand savo ruožtu pareiškė, kad kanadiečių pajėgos Ukrainoje saugumo sumetimais perkeliamos į vakarus nuo Dniepro upės.
Rusijos ir Vakarų santykiai dabar yra labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo laikų.
Pati Maskva ne kartą neigė kelianti grėsmę kaimyninei šaliai, o sekmadienį pareiškė norinti „pagarbių“ santykių su Jungtinėmis Valstijomis.
„Mes norime gerų, lygiaverčių, abipusiai pagarbių santykių su Jungtinėmis Valstijomis, kaip ir su kiekviena pasaulio šalimi“, – rusų televizijai sakė URM vadovas S. Lavrovas.
Rusija, teigdama, kad NATO buvimas prie jos sienų kelią pavojų nacionaliniam saugumui, reikalauja, kad Vašingtonas ir šis JAV vadovaujamas karinis aljansas pateiktų jai saugumo garantijų.
Tarp jų – garantija, kad NATO nepriims naujų narių, ypač Ukrainos, ir kad Jungtinės Valstijos nebesteigs karinių bazių buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose.
„Negalime sau leisti panikuoti“
Susidūręs su rusų pajėgų telkimu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis visgi paragino Vakarus švelninti savo retoriką.
Toks prašymas iš provakarietiškos šalies, ypač po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir prorusiško sukilimo pradžios rytiniuose Ukrainos rajonuose – suglumino Vašingtoną.
Ukrainiečių ambasadorė Oksana Markarova sekmadienį mėgino nuraminti amerikiečius. Ji CBS pareiškė, kad Kijevas yra „dėkingas Jungtinėms Valstijoms“, bet pabrėžė, jog po aštuonerių metų gyvenimo esant nuolatinei Rusijos grėsmei „negalime sau leisti panikuoti“.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje paragino Maskvą atitraukti savo pajėgas ir „tęsti diplomatinį bendradarbiavimą“, jeigu ji yra „rimtai“ nusiteikusi mažinti įtampą.
