Nuolatines demografines bėdas dar paaštrino pandemija: „Rosstat“ duomenimis, nuo tada, kai sveikatos apsaugos pareigūnai užfiksavo pirmąjį COVID-19 atvejį, šalyje nuo koronaviruso mirė daugiau nei 660 tūkst. žmonių.

Naujieji skaičiai rodo tebesitęsiančią mažėjimo tendenciją, lyginant su ankstesniais metais, kai Rusijos gyventojų sumažėjo daugiau nei puse milijono.

Kas mėnesį „Rosstat“ skelbiami su COVID-19 susijusių mirčių skaičiai yra gerokai didesni nei tie, kuriuos skelbia vyriausybė atskiroje interneto svetainėje, skirtoje pandemijai šalyje sekti.

Vyriausybės tinklalapio duomenys apima tik tuos mirčių atvejus, kai virusas buvo pagrindinė mirties priežastis, nustatyta po skrodimo, t. y. 329 443 mirusiųjų.

Toks neatitikimas paskatino kritiką, kad Rusijos vyriausybė menkina pandemijos sunkumą šalyje, kuri yra viena iš labiausiai nukentėjusių pasaulyje.

Rusijai sunkiai sekėsi pažaboti pandemiją dėl lėtos vakcinacijos ir menkų apribojimų, taip pat dėl masinio nenoro dėvėti kaukes viešose vietose.

Mirtingumas dėl pandemijos dar pagilino demografinę krizę, kurią lemia žemas gimstamumas ir trumpa gyvenimo trukmė, būdinga Rusijai pastaruosius 30 metų.

Gimstamumas mažėja todėl, kad karta, kuri dabar tampa tėvais, pati gimė dešimtajame dešimtmetyje, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo gimstamumas mažėjo dėl ekonominio netikrumo.

Vienai moteriai tenka apie 1,5 gimimų, o tai yra gerokai mažiau nei 2,1, būtinas populiacijai atsinaujinti.

Ekonominiai rūpesčiai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dažnai demonstruoja, kaip jam svarbus gyventojų mažėjimo šalyje klausimas, ir praėjusį gruodį metinėje spaudos konferencijoje sakė, kad 146 mln. gyventojų „geopolitiniu požiūriu“ šaliai neužtenka, trūksta ir darbo jėgos.

Tačiau Maskvoje įsikūrusios aukštosios ekonomikos mokyklos demografijos ekspertas Sergejus Zacharovas sako, kad „demografinė krizė neabejotinai yra valstybės politikos nesėkmė“.

Jis sakė AFP, kad priemonės gimstamumui didinti skatina šeimas susilaukti vaikų anksčiau, bet ne daugiau.

Stepanui Gončarovui iš nepriklausomo „Levada“ apklausų centro atrodo, kad mažas gimstamumas yra susijęs su visuotiniu „netikrumu dėl ateities“.

Pragyvenimo lygis Rusijoje nuo 2014 metų nuolat prastėjo, ekonomiką varžė vis naujos Vakarų sankcijos, priklausomybė nuo naftos bei dujų sektoriaus ir plačiai paplitusi korupcija.

„Žmonės nenustojo pirkti, bet sumažėjo jų pajamos ir santaupos“, – sakė S. Gončarovas.

Praėjusiais metais įdarbinimo svetainės „SuperJob“ atliktos apklausos duomenimis, 43 proc. rusų neturi jokių santaupų.

„Žmonės neatideda pinigų taupymui ir neplanuoja šeimos ateities“, – pridūrė S. Gončarovas.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)