Tai jis pareiškė per interviu Rusijos radijo stotims.

„NATO atsakymas toks ideologizuotas, toks spinduliuojantis Šiaurės aljanso išskirtinumą, jo išskirtinę misiją, ypatingą paskirtį, kad man tiesiog buvo šiek tiek gėda už tuos, kurie rašė tuos tekstus“, – pareiškė S. Lavrovas.

Pasak jo, „Rusija nenori karo, tačiau neleis kitoms valstybėms pažeidinėti jos teisių“.

„Jei tai priklauso nuo Rusijos Federacijos, karo nebus. Mes nenorime karo. Tačiau neleisime ir grubiai pažeidinėti mūsų interesų, jų ignoruoti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.

S. Lavrovas pridūrė, kad nelaiko JAV ir NATO derybų dėl saugumo garantijų baigtomis. Jis pabrėžė, kad Maskva pateikė susitarimų projektus gruodžio viduryje, o atsakymus raštu į juos gavo tik prieš dvi dienas.

Ministro teigimu, kai kurie atsakymai migloti, tačiau juose yra ir „racionalių grūdų“.

Jo pastabos išsakytos po to, kai JAV ir NATO atsakė į Rusijos keliamus saugumo reikalavimus mainais į įtampos dėl Ukrainos mažinimą.

Tarp reikalavimų – draudimas Ukrainai įstoti į NATO ir steigti naujas karines bazes buvusiose sovietinėse šalyse.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad gautame atsakyme į jos nuomonę neatsižvelgta, tačiau neatmetė tolesnių derybų.

S. Lavrovas sakė, kad tolesnių Vakarų sankcijų įvedimas, pavyzdžiui, asmeninės priemonės prezidentui Vladimirui Putinui ir Rusijos pašalinimas iš SWIFT mokėjimų sistemos, būtų tolygus „ryšių nutraukimui“ su Rusija.

„Manau, kad tai neatitinka niekieno interesų“, – sakė jis.

Lavrovas: Rusija reikalauja ESBO atsakymo dėl saugumo klausimų Europoje

Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas Ukrainos konflikte paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) atsakyti į Maskvos klausimus dėl saugumo Europoje.

Dar penktadienį ESBO bus išsiųstas atitinkamas laiškas, sakė jis interviu radijui. Rusija iš ESBO užsienio reikalų ministrų esą tikisi paaiškinimo dėl „nedalomo“ saugumo Europoje principo.

Maskvos požiūriu, šalis, šiuo atveju Ukraina, negali stiprinti savo saugumo kitos šalies, t. y. Rusijos interesų sąskaita. Tuo Rusija, be kita ko, argumentuoja savo pasipriešinimą Ukrainos narystei NATO, nes karinio bloko artėjimas prie jos sienų esą keltų jai grėsmę. Anot Rusijos, ją su dalimi Ukrainos sieja šimtmečių istorija, todėl Maskva kritikuoja, kad NATO ir JAV paskelbė šalį savo įtakos zona – nepaisydamos Rusijos interesų.

„Jei mūsų mėginimai susitarti dėl abiem pusėms priimtinų saugumo Europoje užtikrinimo principų neduos rezultatų, tai mes reaguodami imsimės priemonių“, - pabrėžė S. Lavrovas.

Rusija perdavė NATO ir JAV reikalavimų katalogą, kur, be kita ko, reikalauja nutraukti Aljanso plėtrą į Rytus. NATO ir JAV tai atmeta. Rusija šiuo metu analizuoja raštiškus Vakarų atsakymus. Pasak S. Lavrovo, dabar bus laukiama atsakymo ir iš ESBO.

Ketvirtadienį S. Lavrovas teigė, kad svarbiausiu klausimu teigiamo JAV atsakymo nesulaukta. Koks tai klausimas, kol kas neaišku.

Tačiau antraeiliais klausimais yra vilties pradėti rimtą dialogą, sakė S. Lavrovas.

Agentūra RIA Novosti pranešė, kad prezidentas Vladimiras Putinas dabar spręs, ką daryti toliau. Vertinimas truks kurį laiką, pareiškė Kremlius. Tačiau esą jau dabar aišku, kad pagrindinis Rusijos reikalavimas neįvykdytas. Vis dėlto dialogas, anot Maskvos, gali būti tęsiamas. Tai yra Rusijos ir JAV interesas.

Dvišaliai kontaktai esą kol kas bus tęsiami darbo lygiu, prezidentai V. Putinas ir J. Bidenas tada spręs, ar susitikti asmeniškai ir jei taip, tai kada.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad JAV pateiktuose rašytiniuose atsakymuose dėl jos saugumo reikalavimų į Maskvos poziciją nebuvo atsižvelgta.

„Negalime teigti, kad buvo atsižvelgta į mūsų poziciją ar buvo pademonstruotas ryžtas atsižvelgti į mūsų nuogąstavimus“, – reporteriams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Tačiau jis paragino „neskubėti daryti išvadų; analizei reikia laiko“.

Pasak D. Peskovo, JAV dokumentai, kuriuos Vašingtonas, koordinuodamas savo veiksmus su NATO, Rusijai pristatė trečiadienį, dabar yra prezidento V. Putino rankose. „Visi šie dokumentai šiuo metu yra ant prezidento stalo“, – pridūrė atstovas.

Jis taip pat nurodė, kad Vašingtonas ir NATO paprašė, jog šie dokumentai liktų konfidencialūs, tačiau, atsižvelgiant į tai, kiek detalių jau atskleidė Vakarų pareigūnai, „to daryti tikriausiai neverta“.

Rusijai prie Ukrainos sienų praėjusių metų pabaigoje sutelkus milžiniškas karines pajėgas, pradėta būgštauti, kad Maskva gali inicijuoti puolimą ir taip duoti pradžią dideliam konfliktui visoje Europoje. Nors Rusija tikina neturinti planų įsiveržti į Ukrainą, šalis mainais į padėties deeskalaciją pareikalavo saugumo garantijų.

Pentagonas: Rusija tęsia dalinių telkimą

Rusija, JAV vyriausybės duomenimis, „per praėjusias 24 valandas“ dar labiau sustiprino savo pajėgas Ukrainos pasienyje.

„Jei kalbėti apie rusų pajėgų telkimą, tai mes matome, kad – ir per praėjusias 24 valandas – Rusija tęsė kovinių dalinių telkimą vakarinėje šalies dalyje ir Baltarusijoje“, – ketvirtadienį pareiškė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Jis nenorėjo pasakyti, kiek padidėjo ginkluotųjų pajėgų skaičius. Telkimas esą nebuvo „dramatiškas“, tačiau jis ir „nėra sustojęs“.

K. Kirby paskelbė apie tolesnę karinę paramą Ukrainai. Ji esą jau netrukus pasieks šalį.

„Mes po vieną nevardysime kiekvieno daikto šiose siuntose“, – sakė jis. Turint omenyje pajėgų telkimą Ukrainos pasienyje, esą reikia būti atsargiems su šia informacija.

„Mes nuolat palaikome kontaktą su Ukraina dėl jos poreikių ir pajėgumų“, – pabrėžė J. Kirby.

NATO šalys ir daugelis kitų valstybių kritikuoja dalinių telkimą pasienyje su Ukraina. Žvalgybininkai baiminasi Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. Tačiau esą gali būti, kad tai spaudimo priemonė priversti NATO sutikti su Rusijos pasiūlymais dėl naujų saugumo susitarimų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (247)