Denisas Pušilinas kreipėsi su tokiu prašymu po to, kai Rusijos valdančioji partija paragino Kremlių pradėti apginkluoti separatistų kontroliuojamus regionus, augant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų.
„Visų pirma, turime atremti „Bayraktarus“, – interviu internete sakė jis Kremliaus propagandistui Vladimirui Solovjovui, turėdamas omenyje Turkijoje pagamintus dronus.
V. Solovjovas sakė, kad Rusija pajėgi aprūpinti separatistus naujos kartos ginklais vietoj Kalašnikovo automatų ir sovietinių laikų kulkosvaidžių.
D. Pušilinas atsakė: „Mums reikia pasikalbėti apie ginklus, kuriuos turite omenyje“.
„Donecko liaudies respublikos“ lyderiu besiskelbiantis D. Pušilinas apkaltino Kijevo valdžią, esą ši rengiasi puolimui ir kaupia amunicijos bei kuro atsargas.
Trečiadienį Rusijos Dūmos frakcijos „Vieningoji Rusija“ vadovas Vladimiras Vasiljevas išplatino filmuotą kreipimąsi su prašymu pradėti tiekti karinę produkciją, o frakcijos generalinis sekretorius, jos tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Turčiakas pareiškė, kad reikia tiekti ginklus.
„Manau, kad dabartinėmis sąlygomis Rusija turi suteikti Luhansko ir Donecko respublikoms būtinosios pagalbos atskirų rūšių ginklų forma, siekiant sustiprinti jų gebėjimą apsiginti“, – teigė A. Turčiakas, kurio kreipimąsi transliavo televizija „Rossija-24“.
Vakarai ir Kijevas kaltina Maskvą kurstant ten sukilimą, siunčiant per sieną ginklus ir karius.
Rusija visada neigė tokius kaltinimus, tačiau trečiadienio pareiškimas gali reikšti oficialios Maskvos pozicijos pasikeitimą.
Kremlius kol kas oficialiai nesureagavo į raginimus perduoti Ukrainos separatistams ginklų.
„Šiuo metu vyksta paaštrėjimo, įtampos eskalavimo žaidimas, tai – dar vienas žingsnis ta kryptimi“, – BBC rusų tarnybai sakė politologas Fedoras Lukjanovas.
Ukraina ir ją remiančios valstybės teigė, kad Rusija de facto tiekė ginklų ir karinės technikos Donbaso separatistams dar nuo 2014 m. Tai įrodė DLR ir LLR karinių darinių narių ginklai, kurie negalėjo būti pagrobti iš ukrainiečių karių, nes pastarieji tokių net neturėjo.
Rusija iki šiol viešai palaikė DLR ir LLR, tačiau nepripažindavo tiekusi ginklų ir šaudmenų.
„Sakyčiau, tai – simetrinė priemonė, nes pastarosiomis dienomis nuolat kalbama apie ginklų Ukrainai tiekimą, apie šių siuntų didinimą. Atsakydama Rusija veikiausiai priims tokį sprendimą. ir demonstratyviai ko nors nusiųs respublikoms“, – teigė politologas F. Lukjanovas.
Eksperto nuomone, su Ukraina susiję įvykiai jau peržengė tarptautinės teisės ribas.
„Visa situacija – labai specifinėje teisės sferoje. Ką jau kalbėti apie tarptautinę teisę. Vyksta didelis geopolitinis žaidimas iš abiejų pusių. Jau pasiekėme gana aštrią fazę. Man rodos, įstatymai čia jau nevaidina lemiamo vaidmens“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę skelbta, kad Rusijos parlamentas svarstys kreipimąsi į prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu oficialiai pripažinti du separatistų darinius Ukrainoje, savavališkai pasiskelbusius nepriklausomomis „respublikomis“. Apie tai praėjusį penktadienį pranešė aukšto rango įstatymų leidėjas.
Kreipimasis bus svarstomas tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos.
Komunistų frakcijos įstatymų leidėjai praėjusią savaitę žemuosiuose parlamento rūmuose pateikė teisės akto projektą, raginantį V. Putiną pripažinti Donecko ir Luhansko „liaudies respublikomis“ pasiskelbusius separatistų darinius Ukrainos rytuose.
Su Rusija besiribojantys regionai, vadinami Donbasu, kariauja su Kijevo pajėgomis nuo 2014 metų, kai po Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos pradėjo Maskvos pakurstytą sukilimą.
„Vienas dalykas visiškai aiškus: būtina siekti sprendimo, kad būtų užtikrintas mūsų piliečių ir tėvynainių saugumas“ atsiskyrusiuose regionuose, rašė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas platformoje „Telegram“.
Anot jo, partijų lyderiai aptars komunistų iniciatyvą ir tada bus nuspręsta, ar pateikti ją parlamento balsavimui.
„Telegram“ žinutėje V. Volodinas kaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad jis nepaiso 2015 metais pasiektų taikos susitarimų, ir tvirtino, jog NATO siekia „okupuoti“ Ukrainą.
„Abiem atvejais rezultatas gali būti tragiškas. Negalime leisti, kad tai nutiktų“, – sakė jis, tvirtindamas, jog komunistų iniciatyvą palaiko dauguma Dūmos frakcijų.
Ši iniciatyva pateikta Vakarams kaltinant Rusiją, kad ji planuoja įsiveržimą į Ukrainą. Maskva savo ruožtu reikalauja iš NATO saugumo garantijų mainais į deeskalaciją.
Rusija yra pripažinusi nepriklausomomis respublikomis du nuo Sakartvelo atskilusius regionus – Abchaziją ir Pietų Osetiją. Maskva tai padarė po 2008 metų rugpjūtį vykusio trumpo karo su Sakartvelu dėl šių separatistinių regionų.
2019 metais V. Putinas pasirašė įsaką, kuriuo buvo supaprastinta rusiškų pasų išdavimo Donecko ir Luhansko gyventojams tvarka.
