Tarpininkė Prancūzija šį susitikimą laiko teigiamu žingsniu, nepaisant naujų JAV perspėjimų, kad Maskva artimiausiu metu ruošiasi panaudoti karinę jėgą prieš kaimyninę šalį.
Eliziejaus rūmai įžvelgė silpną atšilimo viltį Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Kozako ir vyresniojo Ukrainos prezidento patarėjo Andrijaus Jermako susitikime, taip pat dalyvaujant prancūzų ir vokiečių diplomatams.
„Labai džiugina tai, kad rusai sutiko vėl įsitraukti į šį diplomatinį formatą“, – trečiadienį su anonimiškumo sąlyga komentavo prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjas.
A. Jermakas tviteryje parašė, kad šios derybos yra „stiprus signalas, kad pasirengta taikiam sprendimui“.
Pasak minėto Prancūzijos pareigūno, diplomatinės pastangos reikalingos norint „deeskaluoti“ įtampą tuo metu, kai Vakarai grasina vis skaudžiau nubausti Maskvą už potencialią invaziją.
„Norime deeskalacijos, o tai reiškia ir dialogą, ir atgrasymą“, – sakė padėjėjas.
„Sankcijos neturi sukelti atsakomųjų veiksmų, kurie mums grįžtų bumerangu ir kainuotų, – pridūrė jis. – Sankcijos nėra visa atsako esmė.“
JAV prezidentas Joe Bidenas, antradienį vaizdo ryšiu kalbėjęsis su Europos šalių lyderiais, pabrėžė, kad bet kokie Rusijos veiksmai Ukrainoje turėtų „milžiniškų pasekmių“ ir netgi galėtų „pakeisti pasaulį“.
Manoma, kad naujos sankcijos apimtų papildomus amerikietiškų technologijų eksporto ribojimus. Be to, J. Bidenas užsiminė, kad JAV taikytų asmenines sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį atmetė tokius grasinimus kaip beverčius, nes aukšto rango Rusijos pareigūnams pagal įstatymus draudžiama turėti turto užsienyje.
Tačiau, pasak jo, toks žingsnis padarytų didelės žalos diplomatinėms pastangoms sumažinti augančią įtampą dėl Ukrainos
„Tai nėra skausminga, tai politiškai destruktyvu“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
Kremlius anksčiau yra teigęs, kad bet kokios JAV sankcijos, nukreiptos asmeniškai prieš V. Putiną, prilygtų raudonos linijos peržengimui, ir įspėjo, kad dėl to gali nutrūkti dvišaliai santykiai.
Įspėjimai dėl invazijos
Vertinimai, ar Rusija planuoja panaudoti 100 tūkst. karių, sutelktų Ukrainos pasienyje, invazijai į provakarietišką kaimynę, tebėra nevienareikšmiški.
Atkartodama ankstesnius Baltųjų rūmų perspėjimus, viena aukšto rango JAV diplomatė trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas tebėra įsitikinęs, jog V. Putinas yra pasirengęs panaudoti jėgą prieš Ukrainą iki vasario vidurio.
„Nežinau, ar jis priėmė galutinį sprendimą, bet tikrai matome visus požymius, kad jis ketina panaudoti karinę jėgą kažkuriuo metu – galbūt [nuo] dabar iki vasario vidurio“, – viename forume sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.
Tačiau ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžė, kad pasienyje dislokuotų Rusijos karių nepakaktų plataus masto puolimui.
Nuogąstavimai dėl Rusijos įsiveržimo kilo, nes Maskva 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį, o prorusiški separatistai kontroliuoja dalį Rytų Ukrainos ir paskelbė ten dvi niekieno nepripažįstamas „respublikas“.
Per kautynes tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų žuvo jau daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
Diplomatinis sprendimas
Trečiadienį Paryžiuje vykstančios derybos yra naujausias bandymas rasti diplomatinį sprendinį augančiai konfrontacijai po anksčiau šį mėnesį vykusių bevaisių Rusijos, JAV, Europos ir NATO diplomatinių diskusijų.
Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama atskiroms Rusijos ir Jungtinių Valstijų deryboms, per kurias buvo aptarti Kremliaus saugumo reikalavimai Europoje, įskaitant reikalavimą, kad Ukraina niekada netaptų JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso nare.
Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį perspėjo parlamentarus, kad Maskva imsis „visų būtinų priemonių“, jei nesulauks konstruktyvaus atsako ir jei Vakarai tęs savo „agresyvią politiką“.
Pagrindiniai Rusijos reikalavimai, kuriais siekiama smarkiai apriboti NATO aprėptį ir pajėgumus Rytų Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, beveik neabejotinai bus atmesti amerikiečių rašytiniame atsakyme.
Vakarų analitikai mano, kad tam tikro kompromiso visgi įmanoma pasiekti tokiose srityse kaip ginklų kontrolė ar karinės pratybos.
Prancūzijos „deeskalacijos“ planas, kurį pirmadienį aprašė E. Macrono padėjėjas, reikštų, kad Rusija ir Ukraina sutiktų imtis veiksmų tarpusavio pasitikėjimui didinti.
Ukrainos vyriausybė jau žengė pirmąjį prancūzų pasiūlytą žingsnį – šią savaitę parlamente atsiėmė įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojamas Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamų regionų statusas, Maskvai šį teisės aktą pavadinus ankstesnių Kijevo įsipareigojimų pažeidimu.
Paryžius tikisi, kad Rusija sutiks imtis tam tikrų „humanitarinių priemonių“, tokių kaip apsikeitimas belaisviais Rytų Ukrainoje ir separatistų prižiūrimų kontrolės punktų atidarymas.
Prancūzija taip pat siekia, kad „rusai viešai pareikštų apie savo ketinimus, kad visus nuramintų“, nurodė E. Macrono padėjėjas.
Viena pagrindinių galimų nesutarimų sričių yra Prancūzijos parama deryboms tarp Kijevo ir promaskvietiškų separatistų. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis kol kas atsisako žengti tokį žingsnį.
Pasak Eliziejaus rūmų, Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos vyresnieji diplomatijos patarėjai – vadinamojo Normandijos formato atstovai – pastarąjį kartą bendravo praėjusių metų rugsėjį per vaizdo konferenciją.
Šių šalių lyderiai pastarąjį kartą dalyvavo keturšaliame susitikime 2019 metais Paryžiuje.