Jis apkaltino Maskvą pažeidžiant „pagrindinius tarptautinių santykių principus“, kaip pavyzdį nurodydamas Maskvos veiksmus Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos atžvilgiu.
Pasak A. Blinkeno, „net jei pamirštume mūsų susirūpinimą dėl Ukrainos, jos teisės į nepriklausomybę... egzistuoja pagrindiniai tarptautinių santykių principai“, numatantys taikos ir saugumo išsaugojimą, konfliktų prevenciją.
„Jei leistume pažeidinėti šiuos pagrindinius tarptautinių santykių principus, atidarytume Pandoros skrynią ir kiltų grėsmė visam pasauliui. Tai sugrąžintų mus į susiskaldymo, konfliktų ir dar blogesnių dalykų, kurių daugelį metų stengėmės išvengti, laikus“, – kalbėjo valstybės sekretorius.
„Taigi, ant kortos pastatyta daugiau nei Ukrainos likimas, daugiau nei Europos santykiai su Rusija, JAV santykiai su Rusija. Tai gali sukelti pasaulinio masto pasekmių“, – pabrėžė jis.
Dabartinę Maskvos politiką Ukrainos atžvilgiu A. Blinkenas paaiškino tuo, kad Rusija „bijo ją prarasti visiems laikams“, nes Kijevas „eina reformų ir demokratijos keliu“.
Amerikiečių diplomatijos vadovas dar kartą perspėjo, kad Rusija santykiuose su Vakarais turi „du kelius“: diplomatiją ir „pasekmes įsiveržimo į Ukrainą atveju“.
Jo teigimu, JAV ir jų sąjungininkės yra „įsipareigojusios“ siekti pirmojo tikslo, būtent todėl pastaruoju metu vedamos derybos su Maskva.
Anot valstybės sekretoriaus, šią savaitę Vašingtonas ir NATO turėtų raštu atsakyti į Kremliaus reikalavimus suteikti jai saugumo garantijų.
Maskvos reakcija į šiuos dokumentus parodys, ar Rusija mato galimybę tęsti diplomatinį procesą, pabrėžė jis.
JAV ir Europa skelbia vienybę Rusijos atžvilgiu, tvyrant įtampai dėl Ukrainos
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paskelbė, kad Vakarų valstybės yra visiškai vieningos, surengęs pasitarimą su Europos šalių lyderiais dėl pastangų užkirsti kelią potencialiam Rusijos puolimui prieš Ukrainą.
„Susitikimas buvo labai, labai geras – visiška vienybė su visais Europos lyderiais“, – žurnalistams sakė J. Bidenas po 1 val. 20 min. trukusį pasitarimą vaizdo ryšiu su Europos ir NATO šalių lyderiais.
Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono biuras irgi nurodė, kad „lyderiai susitarė dėl tarptautinės vienybės svarbos didėjančio Rusijos priešiškumo akivaizdoje“.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nurodė, kad „imtis regimo deeskalavimo reikia imtis Rusijai“, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad Maskva turėtų „brangiai sumokėti“ už „bet kokią tolesnę agresiją“ prieš Ukrainą.
Pokalbyje taip pat dalyvavo Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Europos Sąjungos lyderiai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Maskva neplanuoja pulti Ukrainos, tačiau Kremlius pastaruoju metu prie šios šalies sienų sutelkė apie 100 tūkst. karių. 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir rėmė Rytų Ukrainoje įsitvirtinusius prorusiškus separatistus.
Maskva pareikalavo garantijų, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO ir kad Jungtinės Valstijos suteiktų įvairių kitų nuolaidų mainais į įtampos sumažinimą.
JAV ir NATO atmetė Rusijos reikalavimus ir ragino V. Putiną atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų. Jos perspėjo, kad Rusijos puolimo atveju būtų imtasi itin griežtų ekonominių sankcijų, taip pat būtų sustiprintos Aljanso pajėgos bloko rytinėse šalyse.
Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad JAV daliniuose, turinčiuose apie 8,5 tūkst. karių, buvo paskelbta „padidinta parengtis“, kad jie būtų pasiruošę prireikus būti perkelti į Europą, jeigu būtų aktyvuotos NATO greitojo reagavimo pajėgos (NATO Response Force, NRF).
„Visa tai susiję su... mūsų NATO sąjungininkų padrąsinimu, – Vašingtone kalbėjo J. Kirby. – Tai siunčia labai aiškų signalą p. Putinui, kad savo įsipareigojimus NATO vertiname rimtai.“
NATO taip pat nurodė siunčianti į savo rytinį sparną papildomų naikintuvų ir laivų.
Padidėjusi įtampa kurstė nestabilumą pasaulio rinkose. Rusijos pagrindinis vertybinių popierių biržų indeksas nusmuko, o nusmukus rublio kursui šalies centrinis bankas įšaldė užsienio valiutos pirkimą.
Prancūzijos vyriausybė savo ruožtu paskelbė, kad trečiadienį Paryžiuje įvyks susitikimas vadinamuoju Normandijos ketverto formatu, dalyvaujant Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnams. Per šias derybas bus ieškoma būdų išeiti iš susidariusios aklavietės.
Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas „galvoja, kad tebėra erdvės diplomatijai, kelias į deeskalavimą“, sakė vienas jo padėjėjas ir patvirtino, kad E. Macronas „artimiausiomis dienomis“ pasikalbės su V. Putinu.