Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Baltijos šalys atsiliepė į Ukrainos raginimus sustiprinti jos gynybos pajėgumus, sutikdamos siųsti ginklus, įskaitant prieštankines ir priešlėktuvines raketas, tuo metu, kai Rusija sutelkė prie Ukrainos sienos dešimtis tūkstančių karių. Tačiau pagrindinė Europos Sąjungos narė Vokietija ne kartą atmetė Kijevo prašymą atsiųsti ginklų.
Pirmadienį V. Zelenskis Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles‘iui Micheliui pareiškė, kad „svarbu išsaugoti visų ES valstybių narių vienybę, saugant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Pirmadienį Kremlius apkaltino Ukrainą rengiantis puolimui šalies rytuose, kur Kijevo kariai nuo 2014 metų kovoja su promaskviškais separatistais. Tokios operacijos pavojus „yra labai didelis, didesnis nei anksčiau“, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
V. Zelenskio biuras nurodė, kad Ukraina „nepasiduos provokacijoms“ ir išliks „rami ir santūri“.
Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Australija nurodė diplomatų šeimoms išvykti iš Kijevo, o Prancūzija liepė savo piliečiams vengti nebūtinų kelionių į Ukrainą. Tiek Kijevas, tiek Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, siekdami numalšinti įtampą, sakė, kad diplomatinio personalo pasitraukimas per ankstyvas.
V. Zelenskio biuras pranešė, kad Ukrainos prezidentas dėkojo Ch. Micheliui ir ES šalių vadovams, „kurių diplomatai lieka mūsų šalyje ir palaiko mus mūsų darbe“.
