Iš varžybų dėl prezidento posto, galinčių destabilizuoti vyriausybę, šeštadienį pasitraukė milijardierius, buvęs premjeras Silvio Berlusconi, o savaitgalį, nors konsultacijos tęsėsi, neabejotinas kandidatas neiškilo.
S. Berlusconi ir Matteo Salvini iš antiimigracinės ultradešiniosios partijos „Lyga“ nepritaria M. Draghi kandidatūrai ir teigia, kad Italijai atsigaunant po COVID-19 sukeltos krizės jis turėtų likti premjero poste.
„Italijai būtų pavojinga ekonomiškai sunkiu metu... iš naujo nuo pradžių formuoti vyriausybę“, – sekmadienį reporteriams sakė M. Salvini.
Tačiau centro kairės Demokratų partijos lyderis Enrico Letta sakė, kad M. Draghi Italijai buvo „ypatingas išteklius“ ir kad jo kandidatūra vis dar figūruoja prezidento rinkimuose.
Italijos valstybės vadovo postas didele dalimi yra reprezentacinis, bet prezidentas turi nemažai įgaliojimų politinių krizių metu, nuo galios paleisti parlamentą iki galimybių parinkti naujus premjerus ir nesuteikti mandatų trapioms koalicijoms.
Šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. senatorių, parlamentarų ir regionų atstovų pirmadienį pradėti naujo prezidento rinkimai turėtų užtrukti kelias dienas. Kadangi balsuojama slaptai, balsavimų rezultatą sunku nuspėti.
ES reformos
M. Draghi, buvęs Europos centrinio banko vadovas, prieš metus paskirtas vadovauti nacionalinės vienybės vyriausybei, daugelio yra laikomas tinkamiausiu kandidatu.
Tačiau daugelis baiminasi, kad jo pasitraukimas iš premjero posto gali sukelti chaosą, Italijai atsigaunant po koronaviruso pandemijos smūgių, ar net išprovokuoti pirmalaikius rinkimus, kurių nenori nė viena iš valdančiųjų partijų.
Kadangi M. Draghi vadovaujamai koalicijai priklausančios partijos jau stojo į kovą prieš kitų metų visuotinius rinkimus, didesnis nestabilumas gali kelti pavojų Europos atsigavimo po pandemijos lėšoms.
„Tai labai svarbūs ir labai sudėtingi rinkimai, nes partijos yra silpnos, visiškai susiskaldžiusios“, – naujienų agentūrai AFP sakė Giovanni Orsina iš Guido Carli Laisvojo tarptautinio socialinių mokslų universiteto (LUISS) Romoje.
Italija garsėja nestabilia rinkimų sistema. Nuo Antrojo pasaulinio karo šalį valdė dešimtys vyriausybių, o darbą baigiantis prezidentas Sergio Mattarella per savo septynerių metų kadenciją išgyveno jų net penkias.
Tačiau 2021 metų vasarį premjeru S. Mattarellos paskirtas M. Draghi vadovauja nepaprastai vieningai vyriausybei, į kurią įeina beveik visos Italijos politinės partijos.
Trečia pagal dydį euro zonos ekonomika vėl pradėjo augti po 2020 metais pandemijos sukeltos recesijos.
M. Draghi inicijavo pagrindines reformas, kurių reikalauja ES mainais į lėšas pagal atsigavimo po pandemijos schemą. Pagrindinė beveik 200 mlrd. eurų išmokų gavėja yra Roma.
Daugelis tarptautinių investuotojų baiminasi, kad skolose skendinti Italija atsiliktų nuo griežto reformų grafiko, jei M. Draghi paliktų vyriausybę.
Kiti sako, kad 74 metų M. Draghi būtų labiau tinkamas prezidento postui, kad užtikrintų politinį stabilumą ir gerus santykius su Briuseliu, ypač jei kraštutiniai dešinieji laimėtų kitus rinkimus.
Pats buvęs Europos centrinio banko vadovas, išgelbėjęs eurą nuo skolų krizės, praėjusį mėnesį leido suprasti, kad jį domina prezidento postas, bet nuo to laiko tylėjo.
Balsavimas automobilių aikštelėje
Pirmas balsavimo etapas prasidėjo pirmadienį 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku žemuosiuose Deputatų Rūmuose. Jo rezultatų laukiama vakare.
Paprastai prezidentą renka 1 009 rinkėjai, tačiau sekmadienį jų liko 1 008, vienam parlamentarui mirus po ilgos ligos.
Apžvalgininkai proveržio nesitiki iki ketvirtadienio, kai vyks ketvirtasis rinkimų ratas ir kai pergalei reikalinga kartelė nusileis nuo dviejų trečdalių balsų daugumos iki absoliučios daugumos.
Italijoje dėl didelio COVID-19 atvejų skaičiaus parlamentarai, kurių testas buvo teigiamas arba kurie privalo izoliuotis, gali balsuoti naudodamiesi balsavimo punktu parlamento automobilių stovėjimo aikštelėje.
Spauda ir įvairios partijos narsto daugiau nei tuziną kandidatų, kurie galėtų varžytis su M. Draghi ir daugelis kurių yra buvę ministrai. Tarp jų minima slaptųjų tarnybų vadovė Elisabetta Belloni, nors jos galimybės nėra vertinamos kaip didelės.
85 metų S. Berlusconi slegia sveikatos problemos ir tebesitęsiantys teismai dėl jo liūdnai pagarsėjusių sekso vakarėlių, pramintų „bunga bunga“, sekmadienį vėl atsidūrė ligoninėje, anot jo gydytojo, įprastiems sveikatos tyrimams.
Jo atstovas naujienų agentūrai AFP pirmadienį patvirtino, kad naktį S. Berlusconi praleido Milano Šv. Rapolo ligoninėje.