Po ištisą savaitę trukusių aktyvių diplomatinių procesų, kuriems reikia priskirti ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno apsilankymą Berlyne, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei teko įtikinėti, kad palaiko Kijevą juntamos Rusijos invazijos grėsmės kontekste.

Šitokiam žingsniui pastūmėjo pasipiktinimas, kurį sukėlė Vokietijos karinių jūrų pajėgų vado Kay-Achimo Schoenbacho samprotavimai, esą galvoti, kad Rusija įžengs į Ukrainą, yra nesąmonė, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusipelno pagarbos.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas patikino, kad ukrainiečius tokios kalbos pribloškė.

Sekmadienį, kalbėdamas su dienraščiu „Die Welt“, A. Melnykas akcentavo, kad įvykęs incidentas verčia abejoti Vokietijos tarptautine pozicija ir patikimumu, kuris susvyravo žvelgiant ne vien iš Ukrainos perspektyvos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba išsikvietė Vokietijos ambasadorių ir nurodė, kad tokie Vokietijos pareiškimai skatina V. Putiną pulti Ukrainą.

Ukrainos krizė yra pirmasis rimtas išbandymas, tenkantis O. Scholzui – tik praeitą mėnesį iš ilgametės lyderės Angelos Merkel postą perėmusiam kancleriui.

Jo vadovaujama koalicinė vyriausybė, sudaryta iš cento kairiajai atstovaujančių Socialdemokratų (SDP), Žaliųjų ir Laisvosios demokratų (FDP) partijų, Rusijos atžvilgiu žadėjo laikytis dialogo ir griežtumo strategijos.

Deja, įveikti vidinį susiskaidymą ir vieningai sutarti dėl požiūrio į išdrąsėjusią Maskvą sekasi sunkiai.

Verslo dienraštis „Handelsblatt“, užsiminęs apie neblėstančius Vokietijos politikų mėginimus „suprasti Rusiją“, uždavė klausimą, kur toji riba tarp noro įsitraukti į dialogą ir strateginio naivumo.

Pagrindinė nesantaikos tarp Vokietijos ir Vakarų sąjungininkių priežastis yra Berlyno atsisakymas siųsti į Ukrainą ginklus.

Toks sprendimas supriešina Vokietiją su Jungtinėmis Valstijomis, Didžiąja Britanija ir Baltijos šalimis, jau susitarusiomis dėl ginklų, įskaitant prieštankines ir zenitines raketas, siuntimo.

Savo, kaip Pasaulinių karų kurstytojos, vaidmens sutraumuota Vokietija tradiciškai nedemonstruoja noro įsitraukti į karinį konfliktą, taigi, O. Scholzo vyriausybė laikosi nuostatos, kad Ukrainos apginklavimas tiktai padidintų įtampą.

Vis dėlto Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įsitikinęs, kad Vokietijos apdairumas neatitinka dabartinio saugumo lygio, ir ragina Berlyną liautis trikdyti Kijevo sąjungininkių vienybę.

Raginimų persigalvoti pasigirsta net ir iš vokiečių pusės.
Henning Otte, opozicijoje atsidūrusios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys, kalbėdamas su dienraščiu „Bild“ pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukrainos prašymo aprūpinti ginklais, padėsiančiais atremti galimą ataką, atmesti tiesiog negalima.

Dar viena skaudi tema Ukrainos krizės kontekste – diskusijas keliantis dujotiekis „Nord Stream 2“, dėl kurio išsiskyrė Berlyne posėdžiaujančio kabineto požiūris.

Užbaigtas dujotiekis, šiuo metu laukiantis Vokietijos reguliavimo institucijų palaiminimo, turėtų padvigubinti iš Rusijos į Vokietiją tiekiamų dujų kiekį.

Ankstesnė A. Merkel vyriausybė be paliovos tvirtino, kad dujotiekio projektas yra grynai komercinio pobūdžio, bet tokie pareiškimai tik erzino sąjungininkes, nuogąstavusias, kad dėl dujotiekio Europos energetika patirs pernelyg didelį Rusijos poveikį.

Nors O. Scholzas ir pritaria savo pirmtakės pozicijai (esą dujotiekis tėra privataus sektoriaus projektas), šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock iš Žaliųjų partijos garsėja kaip „Nord Stream 2“ priešininkė.

Požymiu, kad O. Scholzo pozicija, tikėtina, taps griežtesnė, galima laikyti praeitą savaitę jo pakartotą pareiškimą, kad ir toliau laikysis Vokietijos ir Jungtinių Valstijų susitarimo neleisti Maskvai pasinaudoti dujotiekiu kaip ginklu, o apsisprendžiant dėl sankcijų svarstyti visus įmanomus variantus.

„Pastarasis O. Scholzo pareiškimas veikiausiai sumažins prieštaravimus, kylančius diskutuojant apie Vokietiją, ir nuramins užsienio partnerius, pradėjusius vertinti Vokietiją kaip silpnąją Vakarų grandį“, – pareiškė Jana Puglierin iš Europos užsienio santykių tarybos.

Kaip buvo rašyta savaitraštyje „Die Zeit“, Vokietijos socialdemokratams (SDP) mintys apie Rusiją sužadina nostalgiškus refleksus – be paliovos prisimenamas buvęs kancleris Willy Brandtas ir jo į Rytus orientuota politika, mėginta vykdyti 8-ame praeito amžiaus dešimtmetyje.

Anksčiau šį mėnesį „Die Zeit“ išspausdintame atvirame laiške 73 Rytų Europos ir saugumo ekspertai ragina Berlyną atsisakyti savo ypatingo elgesio su Rusija strategijos ir pakoreguoti kursą.

Ištisus tris dešimtmečius Vokietija, anot jų, Kremliaus veiksmus stebėjo kritiškai, tačiau pasyviai. Dabar šalis privalo veikti, įsitikinę ekspertai.

Pirmadienį per spaudos konferenciją Vokietijos ministrų kabineto atstovė Christiane Hoffmann pareiškė, kad Vokietijos vyriausybė neketina dalyvauti spekuliacijose apie tai, kaip turėtų klostytis situacija, kad ji būtų pasirengusi tiekti Ukrainai ginklus.

Pasak jos, VFE vyriausybė ir ypač kancleris daro visa, kad išvengtų konflikto eskalacijos.

„Tam atvejui, jeigu būtų prieita iki Rusijos įsikišimo ar įsiveržimo į Ukrainos teritoriją, vyriausybė kartu su savo sąjungininkais rengia virtinę priemonių, apie kurias mes dabar atskirai nekalbėsime“, – pažymėjo Ch. Hoffmann.

„Apie tolesnius planus ar spekuliacijas apie tai, kas, kada, jeigu, aš nieko negaliu pasakyti“, – pridūrė Vokietijos ministrų kabineto atstovė.

Berlynas ne kartą pareiškė neparduosiąs Kijevui mirtinos ginkluotės. VFR tai aiškina tuo, kad netiekia ginklų į krizių regionus. Apie tai kalbėjo ir Vokietijos kancleris O. Scholzas, ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ir gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Berlynas skyrė 5,3 mln. eurų mobiliai karo lauko ligoninei įsigyti ir jau vasario mėnesį perduos ją Ukrainos armijai.

Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai sukėlė nerimą, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.

Maskva neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)