„Gerbiame užsienio valstybių teisę užtikrinti savo diplomatinių misijų saugumą, [bet] laikome tokį amerikiečių žingsnį per ankstyvu ir perdėto atsargumo pasireiškimu“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos pareiškime.
Vakarai kaltina Maskvą, kad ji ketina išplėsti savo agresiją prieš Ukrainą, sutelkusi prieš šios šalies sienų daugiau kaip 100 tūkst. karių. Kremlius savo ruožtu teigia neketinantis įsiveržti.
Įtampai didėjant Vašingtonas nurodė Kijeve dirbančių savo diplomatų šeimų nariams išvykti iš Ukrainos „dėl besitęsiančios grėsmės“, sekmadienį pranešė Valstybės departamentas.
Vašingtonas taip pat leido savanoriškai išvykti ne patiems būtiniausiems ambasados darbuotojams ir paragino Ukrainoje esančius JAV piliečius „apsvarstyti galimybę išvykti dabar“, nes Maskvos invazijos atveju neturėtų galimybių juos evakuoti.
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė atšaukianti dalį darbuotojų ir jų artimųjų iš savo ambasados Ukrainoje reaguodama į „augančią Rusijos grėsmę“.
Pati ambasada liks atvira ir dirbs „svarbiausius darbus“, sakoma pranešime, paskelbtame po to, kai JAV nurodė išvykti visiems amerikiečiams, dirbantiems ambasadoje Kijeve, ir jų šeimoms.
„Kai kurie ambasados darbuotojai ir jų šeimų nariai atšaukiami iš Kijevo reaguojant į didėjančią grėsmę iš Rusijos, – sakoma Užsienio, Sandraugos ir plėtros biuro Londone pranešime. – Britanijos ambasada lieka atidaryta ir toliau tęs būtiniausią darbą.“
O. Nikolenka naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad saugumo padėtis Ukrainoje pastaruoju metu smarkiai nepakito, nes Rusijos įsiveržimo grėsmė tęsiasi nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir ėmėsi remti Rytų Ukrainoje veikiančius prorusiškus separatistus. URM atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusija savo pajėgas prie sienos su Ukraina pradėjo telkti dar pernai balandį.
„JAV Valstybės departamento sprendimas nereiškia, kad visi Amerikos ambasados darbuotojai išvyks iš Ukrainos. Atstovybė tęs visavertį darbą. Diplomatinės misijos nariai turės galimybę išvykti, jeigu to pageidaus. Tačiau jų išvykimas visiškai nebūtinas“, – nurodė O. Nikolenka.
Pasak jo, Ukrainos užsienio reikalų ministerija ragina ramiai vertinti Valstybės departamento rekomendaciją amerikiečiams registruoti savo kelionių planus institucijos tinklalapyje. „Tai įprasta tarptautinė praktika palaikyti konsulinį ryšį su savo piliečiais“, – aiškino O. Nikolenka.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad Rusija toliau aktyviai stengiasi destabilizuoti padėtį Ukrainoje.
„Ukrainos ir tarptautinės žiniasklaidos erdvėje platinama daug dezinformacijos, manipuliacijų ir melagienų, siekiant pasėti paniką tarp ukrainiečių, įbauginti verslą, pakirsti mūsų valstybės ekonominį ir finansinį stabilumą. Esant tokiai padėčiai sunku blaiviai vertinti riziką ir išlaikyti ramybę“, – pripažino atstovas.
Pasak O. Nikolenkos, Ukrainos diplomatija „telkia beprecedentiškai didelį tarptautinių partnerių palaikymą Ukrainai, kad būtų stabdomi Rusijos agresyvūs veiksmai, užtikrinamas Ukrainos piliečių ir valstybės saugumas“.
„Šiuo kontekstu esame ypač dėkingi JAV vyriausybei už proaktyvią diplomatinę poziciją ir Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimą, įskaitant naujausios ginkluotės ir technikos perdavimą“, – sakė O. Nikolenka.
J. Borrellis: ES savo diplomatų šeimų iš Ukrainos kol kas neevakuos
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė neįžvelgiantis priežasčių evakuoti Ukrainoje dirbančių Bendrijos diplomatų šeimų, nors JAV priėmė tokį sprendimą, tvyrant nuogąstavimams dėl Rusijos karinio įsiveržimo į kaimyninę šalį grėsmės.
„Neketiname daryti to paties, nes nežinome jokių konkrečių priežasčių“, – J. Borrellis sakė atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame vaizdo ryšiu taip pat dalyvaus JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.
„Nemanau, kad turėtume dramatizuoti, kol vyksta derybos [su Rusija] – o jos vyksta, – pridūrė ES diplomatijos vadovas. – Nemanau, kad turime priežasčių palikti Ukrainą.“
Pasak J. Borrellio, A. Blinkenas žadėjo per ES ministrų pasitarimą informuoti sąjungininkus apie sprendimo evakuoti iš Ukrainos amerikiečių diplomatų šeimų narius priežastis.
A. Blinkenas taip pat informuos kolegas Europoje apie penktadienį Ženevoje įvykusias jo derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Per jas abi šalys susitarė tęsti kontaktus, bet nesugebėjo pasiekti proveržio stengiantis užbaigti krizę dėl Ukrainos.
Jungtinės Valstijos vadovavo diplomatiniam spaudimui, turinčiam įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nepulti Ukrainos. Vašingtonas ir jo sąjungininkai tariasi dėl didelio masto ekonominių sankcijų, kurių būtų imtasi, jeigu Maskva vis dėlto pasiųstų pajėgas į kaimyninę šalį.
A. Blinkenas pažadėjo šią savaitę pateikti rašytinį atsaką į Maskvos reikalavimus suteikti virtinę saugumo garantijų, kuriomis būtų užkirstas kelias Ukrainai įstoti į NATO, taip pat būtų sumažinta Vašingtono įtaka Rytų Europoje.
Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai aiškinsis, kokie yra JAV planai, Europai nuogąstaujant, kad ji nebus įtraukiama į Maskvos ir Vašingtono diskusijas dėl jos saugumo klausimų.
J. Borrellis nesureikšmino Vokietijai reiškiamos kritikos dėl Berlyno atsisakymo aprūpinti Ukrainą ginkluote ir akivaizdaus nenoro imtis griežtų priemonių prieš Maskvą, jeigu Rusija surengtų invaziją.
„Visos Europos Sąjungos narės yra vieningos. Dėl padėties Ukrainoje rodome beprecedentę vienybę, – tikino jis. – Kol kas toliau rengsime stiprų sankcijų paketą, bet šiandien nebus patvirtinta nieko konkretaus.“