Šią akimirką Ukrainai „skubiai reikia 100 tūkst. šalmų ir apsauginių liemenių“, verslo laikraščiui „Handelsblatt“ sakė Ukrainos ambasadosius Vokietijoje Andrejus Melnykas. Jis taip pat pakartojo savo ankstesnę poziciją ginklų tiekimo klausimu ir nurodė, kad, „atsižvelgiant į padėties rimtumą, (Vokietijos koalicinė) vyriausybė turi persvarstyti ginklų tiekimo klausimą Ukrainai“.

Jo šalis esą „nenurims, kol neįtikins Vokietijos vyriausybės ir opozicijos atsiųsti Ukrainai ginklų“.

Vokietijos vyriausybė prieš tai paskelbė apie planus nusiųsti Kijevui lauko ligoninę, tačiau dar kartą atmetė galimybę tiekti ginkluotę. Pasak šalies gynybos ministrės Christine Lambrecht, kurią cituoja laikraštis „Die Welt“, vasarį Ukrainai „bus perduota lauko ligoninė, o kartu ir visi reikiami mokymai. Visa tai finansuoti padės Vokietija ir tam skirs 5,3 mln. eurų“. Berlynas esą jau yra perdavęs Ukrainai respiratorių, o sunkiai sužeisti ukrainiečių kariai šiuo metu gydomi Bundesvero (Vokietijos ginkluotųjų pajėgų) ligoninėse.

Ministrės teigimu, Vokietijos vyriausybė turi daryti viską, kad situacija būtų deeskaluota. „Vyriausybės sutarimu, ginklų tiekimas šiuo metu nebūtų naudingas“, – pabrėžė Ch. Lambrecht.

Ukraina prieš tai kelis kartus paprašė Vokietijos atsiųsti ginklų, tačiau vyriausybė Berlyne iki šiol atsisakė patenkinti tokius šalies prašymus. Nepaisant to, pastaruoju metu koalicijoje šia pozicija buvo suabejota.

Tad Kijevas tikisi, kad Vokietija padės atnaujinti Rusijos ir Ukrainos derybas. „Būtų labai svarbu atnaujinti Normandijos formatą, jei kancleris O. Scholzas jam asmeniškai įsipareigotų“, – teigė A. Melnykas.

Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija dalyvauja vadinamajame Normandijos formate, kurio tikslas – išspręsti konfliktą Ukrainos rytuose, kur Rusijai ištikimi separatistai jau ilgus metus kovoja su Ukrainos vyriausybės pajėgomis.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)