Berlynas jau yra perdavęs Ukrainai respiratorių, o sunkiai sužeisti ukrainiečių kariai šiuo metu gydomi Bundesvero (Vokietijos ginkluotųjų pajėgų) ligoninėse, šeštadienį laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė Ch. Lambrecht.
„Vasarį šaliai bus perduota lauko ligoninė, o kartu ir visi reikiami mokymai. Visa tai finansuoti padės Vokietija ir tam skirs 5,3 mln. eurų, – teigė ministrė. – Esame Kijevo pusėje. Turime daryti viską, kad deeskaluotume šią situaciją. Vyriausybės sutarimu, ginklų tiekimas šiuo metu nebūtų naudingas.“
Rusijai prie Ukrainos sienų praėjusių metų pabaigoje sutelkus milžiniškas karines pajėgas, pradėta būgštauti, kad Maskva gali inicijuoti puolimą ir taip duoti pradžią dideliam konfliktui visoje Europoje. Nors Rusija tikina neturinti planų įsiveržti į Ukrainą, šalis mainais į padėties deeskalaciją pareikalavo saugumo garantijų, įskaitant tai, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir nutrauktų savo plėtrą į Rytus.
Antrindama savo Vakarų sąjungininkams, Ch. Lambrecht nurodė, kad Maskvos nurodymus, kas gali prisijungti prie NATO, Aljansas laiko „raudonąja linija“. „Rusija kurios nors šalies narystės NATO klausimu neturi veto teisės. Kiekviena suvereni valstybė, puoselėjanti tokias pat vertybes, yra laisva kreiptis dėl narystės. Tačiau pasiekus šią raudonąją liniją Vakarai yra pasirengę kalbėtis su Rusija ir apsvarstyti jos interesus“, – „Welt am Sonntag“ sakė ministrė.
