Atstovas Peteris Stano pranešime pabrėžė, kad buvimo Kabule atnaujinimas „jokiu būdu neprilygsta Talibano valdžios pripažinimui“. „Apie tai taip pat buvo aiškiai pranešta de facto valdžios institucijoms“, – nurodė P. Stano.
ES paskutinėmis 2021 metų rugsėjo dienomis, kai Kabulas krito Talibanui, evakavo didžiąją daugumą savo misijos šalyje narių. Tačiau dabar Afganistaną veikia humanitarinė ir ekonominė krizė. Situaciją aštrina tai, kad Vakarų šalių vyriausybės iki šiol atsisakė pripažinti Talibano valdžią ir, be kita ko, nutraukė pagalbos Afganistanui teikimą.
Afganistanas prieš tai buvo smarkiai priklausomas nuo užsienio finansavimo, o dabar, JT duomenimis, 97 proc. šalies gyventojų gresia skurdas.
Prieš P. Stano pranešimą apie iš dalies atnaujintą ES misiją Afganistane, Talibanas savo tviterio paskyroje pranešė, kad Bendrija „oficialiai atidarė savo ambasadą Kabule ir ten palaiko nuolatinį buvimą“. Tačiau ES šaltiniai informavo naujienų agentūrą dpa, kad ten ES ambasadorius nedirbs.
Antradienį ES paskelbė nusiųsianti Afganistanui 268 mln. eurų dydžio humanitarinės pagalbos. Šios lėšos skirtos užtikrinti tolesnį švietimo paslaugų teikimą Afganistane, paremti savo namus turėjusius palikti žmones ir suteikti šalies gyventojams pagalbą maistu.
