Dabar buvęs socialdemokratų lyderis sakosi nusivylęs Vladimiru Putinu ir ragina vokiečius pažvelgti į susidariusią padėtį ukrainiečių, Baltijos šalių bei Lenkijos žmonių akimis. O iš savo partijos bičiulio kanclerio Olafo Scholzo jis reikalauja griežtesnio Rusijos politikos kurso.
Antradienį dienraščiui „Tagesspiegel“ ir trečiadienį Vokietijos radijui duotuose interviu S. Gabrielis kritikavo vangią savo partiečių reakciją į Rusijos grasinimus pulti Ukrainą. Mat, ne tik dabartinis SPD generalinis sekretorius Kevinas Kühnertas, bet ir gynybos ministrė, socialdemokratė Christine Lambrecht neseniai pareiškė, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ neturėtų būti „traukiamas“ į konfliktą su Rusija dėl Ukrainos ir turėtų būti laikomas privataus sektoriaus projektu.
„Ar šie pareiškimai buvo suderinti su federaline kanceliarija, nėra aišku“, aišku viena: „SPD turi Rusijos problemą“, – komentavo žurnalas „Focus“.
Šveicarų dienraščio „Neue Züricher Zeitung“ vertinimu, „vokiečių socialdemokratai savo Rusijos politikoje svyruoja tarp naivumo ir neatsakingumo“, Bundestage jie „šalia dešiniosios AfD bei kairiosios „Die Linke“ yra Maskvai draugiškiausi“.
„Konflikte tarp Rusijos ir Vakarų didžiausia valdančioji partija daugiausiai gyventojų turinčioje ir ekonomiškai stipriausioje Europos šalyje pasirodė beesanti silpnoji vieta“, – apgailestavo komentaro autorius H. F. Mülleris.
Vis dėlto „esama vilties, kad Vokietija galiausiai pasirinks realistišką poziciją“, juoba kad atsvarą socialdemokratams vyriausybėje sudaro žalieji ir laisvieji demokratai, raginantys Maskvos atžvilgiu laikytis tvirtesnės pozicijos“. Pagaliau ir pačių socialdemokratų blokas Rusijos politikos klausimu nėra vieningas, – pastebi „Neue Züricher Zeitung“.
V. Putinas su tomis sąlygomis sutiko
Juo svariau šiame kontekste nuskambėjo buvusio socialdemokratų lyderio S. Gabrielio žodžiai.
„Jei Rusija puls Ukrainą, tai bus „Nord Stream 2“ pabaiga“, – sakė jis dienraščiui „Tagesspiegel“, primindamas jog „derybose su Rusija visada buvo aiški dujotiekio naudojimo sąlyga: Ukrainos vientisumas bei dujotiekio per Ukrainą tolesnis naudojimas“.
Su šiomis politinėmis sąlygomis Rusijos prezidentas sutikęs ir netgi pats tai patikinęs, kalbėdamas su juo kaip ministru asmeniškai, – prisiminė S. Gabrielis.
Pasiteirautas dienraščio, ar tai buvęs įpareigojantis susitarimas ir ar esama raštiško jo paliudijimo, S. Gabrielis teigė nežinąs, ar kanclerė A. Merkel pasirūpinusi dokumentuoti šį susitarimą raštiškai, tačiau apie šį Rusijos prezidento duotą pažadą anuomet rašyta visuose Vokietijos laikraščiuose, – „taip kad tai niekada nebuvo visiškai nepolitinis projektas“.
Save buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras S. Gabrielis apibūdina kaip įtampos mažinimo politiką, ieškojusį kompromisų su Rusija.
„Bet kai imama grasinti karu, mano supratimas baigiasi“, – sakė S. Gabrielis, taip netiesiogiai paprieštaraudamas kancleriui O. Scholzui. Mat, pastarasis „Nord Stream 2“ dar praėjusią savaitę apibūdino kaip privataus sektoriaus projektą, kainavusį milijardą eurų, ir atmetė galimybę jo atsisakyti, – nepriklausomai nuo to, kaip elgsis Rusija.
Kas būtų, jei prie mūsų sienos atžygiuotų 100 000 svetimos valstybės karių
„Čia vyksta kažkas baisaus: šalis grasina savo kaimynei Europos viduryje kariniu puolimu! Kijevas yra nutolęs kiek daugiau nei valandos skrydžiu nuo Berlyno. Mums, vokiečiams ir europiečiams, tai neįsivaizduojama, – sakė S. Gabrielis trečiadienį Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“. – Tačiau jei tikėsime tuo, ką sako Rusijos užsienio reikalų viceministras, tai „karas jo šaliai atrodo priimtina priemonė politiniams interesams pasiekti“.
Rusijos supratimu, „kitos šalys – ne tik Ukraina, bet ir, pavyzdžiui, Švedija bei Suomija nebeturėtų galimybės laisvai nuspręsti, kuriai aljanso sistemai jos nori priklausyti. Rusija tiesiog naudojasi silpna Europa ir nusilpusiu JAV prezidentu, kurio galios surištos vidinių problemų, kad padidintų savo įtaką Europoje. Jei sutiksime su tuo dabar, kas gali garantuoti, kad poryt neateis eilė kitoms valstybėms? Tai, kas vyksta – daug daugiau nei Ukraina“, – aiškino buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Paklaustas, ar pritartų buvusiam Bundesvero generaliniam inspektoriui, generolui Haraldui Kujatui, kuris Vokietijos radijui teigė, esą, prie Ukrainos sienų sutrauktos Rusijos karinės pajėgos tėra tik „grėsmės potencialas“, S. Gabrielis prisipažino norintis tikėti, kad generolas teisus, kas nereiškia, kad jam nekeltų nerimo ir priešingas scenarijus.
Pilkosios zonos yra pavojingos
S. Gabrielis skeptiškai vertina kai kurių Vokietijos politikų bei politologų išsakytą mintį Ukrainai taikyti „suomizacijos“ modelį ir palikti ją neutralią.
„Jau ne pirmą kartą Rusija bando įtikinti Vokietiją iš esmės nepritarti NATO plėtrai. Tai matėme ir po Vokietijos susivienijimo, kai ES ir NATO pirmąkart plėtėsi į rytus“, – pastebi jis.
Tuometinė federalinė vyriausybė, vadovaujama Helmuto Kohlio, nepasidavė Rusijos spaudimui, nenorėdama, kad Europos viduryje atsirastų pilkasis plotas, galios vakuumas. „Nes pilkojoje zonoje likusios šalys būtų tapusios žaislu svetimų galių rankose. Istorinė Europos patirtis rodo, kad dėl tokio galios vakuumo kylantis neapibrėžtumas visada gali tapti tolesnių konfliktų, įskaitant karą, rizika“, – aiškino S. Gabrielis.
V. Putino pamėgtu pasakojimu apie Rusijos baimę dėl NATO plėtros į rytus S. Gabrielis patikėti nesiruošia. Pasak vokiečio, yra priešingai: „NATO ir ES plėtra į rytus buvo pirmoji patikima saugumo architektūra Europoje po Vestfalijos taikos. Nei NATO, nei ES niekada nekėlė grėsmės Rusijai.“
Be to, „Rusija turėtų savęs paklausti, kodėl tiek daug Vidurio ir Rytų Europos valstybių norėjo ir tebenori prisijungti prie NATO? Atsakymas akivaizdus – nes jos nenori tapti žaisliuku Rusijos rankose.“
Trečiadienį kalbėdamas per Vokietijos radiją, S. Gabrielis džiaugėsi, kad pagaliau ir kanclerio O. Scholzo požiūris į dujotiekį pasikeitė. Antradienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu vykusioje spaudos konferencijoje jis nebekartojo, esą, tai tėra privatus ekonominis projektas ir pripažino: „Išties yra svarbu, kad perorientuotume savo energetinį aprūpinimą“.
O Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju bus laikomasi vokiečių susitarimo su amerikiečiais dėl dujotiekio, – patikino kancleris.
Už „Nord Stream 2“ teks brangiai sumokėti
Tačiau perorientuoti šalies aprūpinimą energija nebus taip lengva. Rusija tiekia Vokietijai daugiau nei pusę jos suvartojamų dujų. Naujoji koalicinė vyriausybė užsibrėžė išjungti anglies ir atomines elektrines, nors energijos poreikiai didėja, o elektros kainos kyla.
Nepriklausomybė nuo dujų importo iš Rusijos šiuo metu vokiečiams būtų sunkiai įgyvendinamas siekis, už kurį dar tektų ir brangiai sumokėti. Rusijos prezidentas tai puikiai žino.
S. Gabrielis, kaip A. Merkel vadovautos koalicinės vyriausybės ministras, pats aktyviai prisidėjo prie strategiškai neapgalvotos energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Dabar buvęs ūkio ministras svarstė, kad V. Putinas savo planuose galbūt atsižvelgė ir į galimą „Nord Stream 2“ dujotiekio pabaigą – kaip į galimą Vakarų atsaką į Rusijos agresiją.
Kritikuodamas strateginį Vokietijos vadovų neapdairumą, leidinio „BILD“ parlamentinės redakcijos vadovas Ralfas Schuleris paabejojo, ar vokiečiams pavyktų dujotiekį pasitelkti kaip spaudimo priemonę Rusijai. Veikiau jau yra atvirkščiai.
„Masyvios „Nord Stream 2“ blokados atveju V. Putinas paprasčiausiai galėtų labai sumažinti dujų tiekimą per Ukrainą, kad tai skaudžiai paliestų tiek Ukrainą, tiek Vokietiją ir Vakarus“, – sakė jis trečiadienį viešojo transliuotojo televizijos kanalui „Phoenix“.
„Metų gale Vokietijos dujų talpyklos nebuvo pripildytos taip, kaip buvo įsipareigoję rusų tiekėjai, ir Vokietija patenka į sunkią padėtį, kadangi kaip alternatyvą turime tik suskystintas dujas iš Amerikos, kurios daug brangesnės ir kurioms priimti netgi neturime pakankamai terminalų“, – susidariusią situaciją piešė R. Schuleris, pasisakymą baigdamas viduramžiško kankinimų instrumento metafora: „Putinas žino, kokioje padėtyje esame atsidūrę ir kur, vaizdžiai tariant, yra nykščių spaustuvas.“
Kaip penktadienio vakare pranešė Vokietijos žiniasklaida, dabar jau ir tarp socialdemokratų daugėja balsų, raginančių prireikus sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą. Jei Rusija pultų Ukrainą, turėtų būti svarstomos visos galimybės, įskaitant „Nord Stream 2“, žurnalui „Spiegel“ sakė Europos Parlamento viceprezidentė ir SPD Europos Komisijos narė Katarina Barley. Pagaliau ir Vokietijos gynybos ministrė Ch. Lambrecht (SPD), neseniai teigusi, kad dujotiekis yra nediskutuotinas, dabar pakeitė savo požiūrį ir prabilo apie visokieriopas – politines, diplomatines ir ekonomines – pasekmes.
