Į Baltarusiją šią savaitę jau atvyko pirmieji Rusijos kariai.
Sausio 17 dieną A. Lukašenka patvirtino operatyvinių Baltarusijos ir Rusijos karinių mokymų „Sąjunginis ryžtas 2022“ planą. Jie turėtų vykti jau ateinantį vasarį pietiniuose ir vakariniuose Baltarusijos regionuose.
„Tie mokymai neturi būti išskirtinai Baltarusijos. Tai turi būti normalūs kariniai mokymai, skirti pasipriešinimo planui ištobulinti tokioms jėgoms – Vakarų (Baltijos valstybės ir Lenkija) ir Pietų (Ukraina)“, – pareiškė A. Lukašenka.
Kol kas nežinoma, kiek tiksliai karių ir karinės technikos dalyvaus jungtiniuose kariniuose mokymuose, bet A. Lukašenka sako, kad tai privalo būti „solidūs“ mokymai. Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Viktoras Gulievičius teigia, kad Baltarusijos teritorijoje bus atliktas „gana didelio kontingento“ pergrupavimas, jam teks konkrečios užduotys – pavyzdžiui, sąjunginės valstybės apsauga „pietine operacine kryptimi“.
Taip pat planuojama „karinės ir logistinės sistemos, skirtos didelio masto pergrupavimui užtikrinti“, patikra.
Propagandinė priedanga
Baltarusija tokių karinių pratybų būtinybę grindžia kaimyninių šalių „militarizacija“. Karinių pajėgų generalinis štabas tvirtina, kad NATO priešakinių pajėgų batalionai bei operacija „Atlanto ryžtas“ prie Baltarusijos sienų esą sutelkė 10 tūkst. karių, o dar 23 tūkst. atsiųsti dėl migrantų krizės (kurią iš tikrųjų ir išprovokavo ne kas kitas, o A. Lukašenkos režimas).
„Mūsų šalis neturi kito pasirinkimo – tik reaguoti į jai metamus iššūkius“, – pareiškė V. Gulievičius.
A. Lukašenka taip pat kaltina Ukrainą telkiant pajėgas prie pietinių Baltarusijos sienų, esą tai daroma ir Nacionalinės gvardijos dalinių sąskaita. Jis remiasi faktu, jog Ukraina pasienyje vykdo specialią operaciją „Polesė“, kur dalyvauja per 10 tūkst. karių.
„Dabartinių įvykių dinamika tokia, kad prie pietinių mūsų šalies sienų telkiamas karinis kontingentas“, – pareiškė V. Gulievičius.
Lapkričio pabaigoje prasidėjusi operacija „Polesė“ buvo sumanyta kaip atsakas į A. Lukašenkos režimo sukeltą migrantų krizę: Kijevas neatmeta galimybės, kad migrantų srautą gali nukreipti į Ukrainos pusę, todėl ir nusprendė parengti veiksmų planą, kurio būtų galima imtis tuo atveju, jeigu būtų bandoma veržtis per sieną. Mokymuose dalyvavo pasieniečiai, policija, nacionalinė gvardija ir ginkluotosios pajėgos – iš viso beveik 8,5 tūkst. žmonių.
Kalbant apie NATO priešakines pajėgas ir „Atlanto ryžtą“, šios iniciatyvos sumanytos dar 2014–2016 metais dėl Rusijos agresijos Donbase ir Kryme. Minėtos operacijos numatė Aljanso jėgų stiprinimą Rytų Europoje. Bet dabar Baltarusija šias priemones dirbtinai interpretuoja kaip kažkokį naują iššūkį, rašo „Belsat“.
Didelio karo vaiduoklis
Svarbu pabrėžti: kuo dabartinė situacija skiriasi nuo „Zapad 2021“? Ogi tuo, kad dabar kalbama apie kone improvizuotus karinius mokymus – A. Lukašenka sako, kad su V. Putinu dėl jų susitarė vos gruodį. Šie mokymai organizuojami galimo didelio masto Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą, apie kurį pasaulio žiniasklaida rašo jau ne vieną mėnesį, kontekste.
2021 metų lapkritį autoritetingi Vakarų žiniasklaidos leidiniai pradėjo rengti publikacijas, kuriose, remdamiesi specialiosiomis tarnybomis, teigia, jog Rusija prie sienos su Ukraina telkia savo pajėgas ir planuoja operaciją, kurios metu perimtų į savo rankas didžiąją dalį Ukrainos.
Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas pareiškė, kad Rusija ketina pulti sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Taigi, jeigu tikėtume Ukrainos žvalgyba, įsiveržimui įvykdyti gali būti pasinaudota Baltarusijos teritorija. Kaip teigia „Bild“ šaltiniai, jeigu prie invazijos prisijungs Baltarusija, tuomet Rusija galės apsupti Kijevą iš šiaurės rytų ir šiaurės vakarų.
Tai reiškia, kad A. Lukašenka planuoja Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas vakariniuose ir pietiniuose pasienio regionuose kaip tik tuo metu, kai, remiantis Vakarų specialiųjų tarnybų duomenimis, Maskva gali pradėti įsiveržimą į Ukrainą. Svarbu pažymėti, kad Rusijos ir Vakarų santykiai šiuo metu itin blogi.
Praeitą savaitę per derybas Ženevoje, Briuselyje ir Vienoje Rusija pabandė iš Vakarų išsireikalauti „saugumo garantijų“.
Konkrečiai Kremlius reikalauja, kad NATO duotų garantijų, jog nevykdys plėtros į Rytus (įskaitant ir Ukrainos prisijungimą prie Aljanso) ir visą savo karinę infrastruktūrą Europoje sugrąžins į 1997 metų pozicijas (kitaip tariant, NATO turi pasitraukti iš Baltijos valstybių ir Lenkijos).
Jungtinės Valstijos ir NATO kategoriškai atmetė V. Putino iškeltą ultimatumą: Rusijos prezidentas argumentuoja, kad kiekviena valstybė turi teisę pati spręsti savo likimą. Jungtinių Valstijų valstybės departamento sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman pažadėjo, kad principų „nieko apie Ukrainą be pačios Ukrainos“ ir „nieko apie NATO be pačios NATO“ bus paisoma ir toliau.
Deryboms patekus į akligatvį, Kremliaus retorika tapo dar agresyvesnė – Valstybės Dūmos deputatai pradėjo kalbėti apie Rusijos imperijos atkūrimą ir prieš Jungtines Valstijas nukreiptą branduolinį atsaką.
Nuolatinis Rusijos Federacijos atstovas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje Aleksandras Lukaševičius pareiškė, kad „taika mums bet kokia kaina tikrai nereikalinga“.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskvos ir NATO santykiai pasiekė „raudoną ribą“ ir patikino, jog Rusija „daugiau kentėti nebegali“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas konstatuoja esminių nesutarimų su Rusija faktą ir kalba apie naujo ginkluoto konflikto Europoje galimybę. Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau mano, kad šiuo metu karo rizika yra pati didžiausia per pastaruosius trisdešimt metų.
Anksčiau A. Lukašenka viešai pareiškė, kad naujo Rusijos ir Ukrainos karo atveju Baltarusija „nuošalyje tikrai neliks“ ir, be jokių abejonių, palaikys Kremlių. Jis taip pat sakė, kad „reikia sugrąžinti Ukrainą prie mūsų tikrojo tikėjimo“ ir pažadėjo padaryti viską, kad „Ukraina taptų mūsų“.
„Lukašenka stengiasi įtikti Kremliui“
Kam A. Lukašenkai kištis į Rusijos konflikto su Ukraina ir Vakarais eskalavimą? Politikos analitikas Aleksandras Klaskovskis mano, kad Baltarusijos prezidentas, kaip ir visada, pirmiausia siekia savų politinių tikslų.
„Po 2020 metų rugpjūčio, kai jo valdžiai kilo reali grėsmė, Lukašenkai Kremliaus palaikymas tapo itin svarbus ir reikalingas. Dėl šios priežasties jis stengiasi visaip įtikti Kremliui, todėl sustiprėjo prieš Vakarus nukreipta militaristinė retorika. Lukašenka, matydamas, kad Kremliaus santykiai su Vakarais kaip reikiant pašlijo, suprato, jog dabar labai svarbu visomis įmanomomis priemonėmis įsiteikti Putinui. O mainais būtų galima tikėtis, kad V. Putinas nepradės galvoti apie valdžios Baltarusijoje tranzitą ir bus dosnesnis dalindamas vienokias ar kitokias ekonomines subsidijas. Štai tokie Lukašenkos lūkesčiai“, – per interviu belsat.eu sakė analitikas.
A. Klaskovskis mano, kad visgi į tikrą karinį konfliktą A. Lukašenka veltis neketina.
„Lukašenka įpratęs žaisti su ugnimi, juolab kad šiuo metu gerų variantų jis neturi. Puikiai supranta, kad reikia laikytis tvirtai įsikibus Kremliaus, o tam reikia sekti jo politikos pavyzdžiu. Iš tikrųjų, kad ir kaip ten būtų, A. Lukašenka ne koks savižudis. Jis puikiai supranta, kad karo atveju niekam per mažai nepasirodys, ir jo valdžios galiojimo terminas pasibaigs. Todėl ir viliasi, kad visa tai nesibaigs rimtai. Tačiau bet koks žaidimas su ugnimi yra pavojingas“, – sako jis.
A. Klaskovskis atkreipia dėmesį į tai, kad, vertinant iš karybos specialistų perspektyvos, pulti Ukrainą per Baltarusiją ne itin patogu dėl vietovės ypatybių.
„Taip mąstant, akivaizdu, jog tokie planai ne itin tikėtini. Kitas reikalas tas, kad Rusijos aviacija iš Baltarusijos aerodromų karinio konflikto atveju tikrai gali vykdyti skrydžius į Ukrainą. Tik kol kas, mano nuomone, tai viso labo raumenų demonstravimas. Menkai tikėtina, kad ir pats Putinas rimtai galvoja pradėti karą.
Kremliuje juk irgi ne savižudžiai: jie supranta, kad dabar ir Ukrainos kariuomenė žymiai stipresnė, nei buvo 2014 metais, o Vakarai, jeigu ir nepasiųs savo karių jos ginti, tai bent jau palaikys Kijevą ginklais. Juk Rusijos elitas Vakaruose ir nekilnojamojo turto turi, ir pajamų, ir vaikai ten studijuoja... Taigi manau, kad šis avantiūristiškas Kremliaus žaidimas skirtas, kaip sako patys rusai, viso labo „drąsai išbandyti“, viliantis, kad Vakarai išsigąs ir atsitrauks“, – sako analitikas.
