„Norime priminti didžiosioms galioms, kad nėra nedidelių įsiveržimų ir mažų tautų. Visai taip kaip nėra nedidelių aukų ir nedidelio sielvarto dėl artimųjų netekties“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė V. Zelenskis, augant nerimui dėl galimo didelio masto konflikto Europoje, Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių.

J. Bidenas vėliau ketvirtadienį patikslino, kad bet koks Rusijos karių įsivežimas į Ukrainą būtų „invazija“.

JAV lyderis tai pareiškė kitą dieną po to, kai jo užuomina, kad Rusijos „nedidelis įsiveržimas“ sulauktų santūresnio NATO sąjungininkių atsako, sukėlė kontroversiją.

„Jei kokie nors susibūrę Rusijos daliniai persikelia per Ukrainos sieną, tai yra invazija“, – sakė J. Bidenas.

„Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių: jei (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino pasirinkimas bus toks, Rusija sumokės didelę kainą“, – pridūrė jis.

Anksčiau J. Bidenas leido suprasti, kad NATO sąjungininkai galėtų santūriau reaguoti, jei Rusija surengtų „nedidelį įsibrovimą“. Baltieji rūmai vėliau šio pareiškimo nesureikšmino.

Kalbėdamas Berlyne JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pakartojo, kad Maskva brangiai sumokėtų už bet kokį įsiveržimą į Ukrainą.

„Visą laiką labai aiškiai kalbėjome“, – pažymėjo jis.

„Jei bet kokios Rusijos karinės pajėgos kirs Ukrainos sieną ir atliks naujų agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, tai išprovokuos greitą ir griežtą Jungtinių Valstijų ir mūsų sąjungininkų bei partnerių atsaką“, – pridūrė valstybės sekretorius.

Jis perspėjo, kad Rusija rizikuoja atgaivinti pavojingą Šaltojo karo Europos susiskaldymo erą, grasindama Ukrainai ir jos teisei priimti suverenius sprendimus.

„Leidimas Rusijai nebaudžiamai pažeisti tuos principus mus visus nutemptų į daug pavojingesnius ir nestabilesnius laikus, kai šis žemynas – ir šis miestas – buvo padalintas į dvi dalis, atskirtas kareivių patruliuojamų niekieno žemių, su virš visų galvų pakibusia visapusiško karo grėsme“, – sakė A. Blinkenas savo kalboje Berlyne.

Lenkija reiškia paramą

Varšuva ketvirtadienį išreiškė paramą Kijevui ir pasisakė prieš bet kokias nuolaidas dėl Maskvos „agresyvaus elgesio“, priimdama Ukrainos prezidentą deryboms dėl būdų sumažinti įtampą, kilusią dėl potencialaus Rusijos įsiveržimo grėsmės.

V. Zelenskis Lenkijos pietiniame kalnų kurorte Vysloje susitiko su kolega lenku Andrzejumi Duda derybų, kurios turėtų trukti iki penktadienio.

„Rusijos provokacijos ir eskalavimai kelia didžiulį pavojų didelės žemyno dalies saugumui“, – lenkų prezidento padėjėją Jakubą Kumochą citavo naujienų agentūra PAP.

„Lenkija remia Ukrainą. Lenkija labai aiškiai sako, kad ji nesutiks su agresyvia Rusijos politika ir prieštarauja bet kokioms nuolaidoms“, – pridūrė J. Kumochas, vyriausiasis A. Dudos padėjėjas tarptautinių santykių klausimais.

„Manome, kad Ukraina nusipelno visapusiškos Vakarų pasaulio ir NATO sąjungininkių paramos“, – pabrėžė jis.

Šiuo metu vyksta intensyvios Vakarų šalių ir Rusijos derybos, siekiant sumažinti įtampą dėl Ukrainos, tačiau kol kas pasiekta nedaug pažangos.

Rusija prie savo kaimynės sienos pasiuntė dešimtis tūkstančių karių, sukeldama Vakarams nerimą, kad gali prasidėti įsiveržimas.

Kremlius neigia planuojantis surengti puolimą ir pateikė virtinę reikalavimų dėl saugumo garantijų, įskaitant NATO įsipareigojimą nesiplėsti į rytus. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Rytų Ukrainą nuo to laiko drasko konfliktas su prorusiškais separatistais, kuriuos Kremlius, kaip manoma, remia karinėmis ir finansinėmis priemonėmis. Maskva tai neigia.