Tuo tarpu visame Sudane demokratiją remiantis judėjimas pradėjo pilietinio nepaklusnumo kampaniją, protestuodamas prieš pirmadienio žudynes. Nuo spalio 25-sios, kai buvo nušalinta civilių vadovaujama vyriausybė ir šalies valdymą perėmė kariškiai, per masinius protestus žuvo daugiau nei 70 žmonių ir šimtai buvo sužeista.
Bendrijos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio teigimu, daugkartiniai raginimai Sudano pareigūnams susilaikyti nuo smurto prieš protestuotojus „liko neišgirsti“.
Kariškių perversmas nutraukė trapią Sudano pereigą prie demokratijos po tris dešimtmečius trukusių represijų ir tarptautinės izoliacijos, vadovaujant autokratiniam prezidentui Omarui al Bashirui. Ši Afrikos šalis bandė eiti demokratijos keliu nuo 2019 metų balandžio, kai po masinių protestų buvo nuverstas O. al Bashiras.
Pasak J. Borrellio, dabar vykstantis susidorojimas, įskaitant smurtą prieš civilius ir aktyvistų bei žurnalistų sulaikymus, veda Sudaną „pavojingu keliu, tolyn nuo taikos ir stabilumo“.
Jis paragino karinę šalies vadovybę mažinti įtampą ir sakė, jog „labai svarbu vengti tolesnio gyvybių praradimo“.
Griežti valdžios veiksmai taip pat gali sužlugdyti JT pastangas ieškant taikaus sprendimo krizei, kuri paaštrėjo anksčiau šį mėnesį atsistatydinus civiliam Sudano ministrui pirmininkui Abdallai Hamdokui.