Prie sienos su Ukraina yra sutelkti dešimtys tūkstančių Rusijos karių, o Kijevas ir Vakarai kaltina Maskvą ruošiant galimą karinį puolimą prieš savo provakarietišką kaimynę.

Praėjusią savaitę Ženevoje, Briuselyje ir Vienoje trukusios derybos nepadėjo sumažinti įtampos, Rusijai atkakliai siekiant, kad jos reikalavimai gauti plačias saugumo garantijas, įskaitant draudimą visam laikui Ukrainai stoti į NATO, būtų vertinami rimtai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad toliau jokių derybų nebus, kol Vakarai nepateiks tinkamų atsakymų.


„Dabar laukiame atsakymų į šiuos pasiūlymus – kaip mums buvo pažadėta – kad galėtume tęsti derybas“, – sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su viešėjusia Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock.

„Tikėkimės, kad šios derybos tęsis“, – sakė S. Lavrovas.

Vašingtonas griežtai atmeta Rusijos reikalavimus, tarp kurių – ir apribojimai sąjungininkų pajėgų dislokavimui buvusiose Varšuvos pakto šalyse, tokiose kaip Lenkija ir Baltijos valstybės, kurios įstojo į NATO po Šaltojo karo.

Valstybės departamentas paskelbė, kad A. Blinkenas skris į Ukrainą ir trečiadienį susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad „sustiprintų Jungtinių Valstijų įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.

Ketvirtadienį A. Blinkenas vyks į Berlyną keturšalių derybų su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija dėl Ukrainos krizės, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as.

Keturios valstybės aptars „bendras pastangas atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos prieš Ukrainą, įskaitant sąjungininkų ir partnerių pasirengimą sukelti Rusijai didžiulių pasekmių ir skaudžių ekonominių nuostolių“, sakoma N. Price‘o pranešime.

Stoltenbergas pakvietė NATO ir Rusiją naujų derybų

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė pakvietęs Rusiją ir Aljanso šalis naujų derybų, siekiant užkirsti kelią galimam Maskvos kariniam puolimui prieš Ukrainą.

„NATO sąjungininkės pasiruošusios vėl susitikti su Rusija. Šiandien pakviečiau Rusiją ir visas NATO sąjungininkes artimiausioje ateityje sudalyvauti virtinėje NATO ir Rusijos tarybos susitikimų“, – per bendrą spaudos konferenciją Berlyne su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė J. Stoltenbergas.

Pasak NATO vadovo, per šias derybas bus siekiama ne vien „aptarti mūsų susirūpinimą, bet įsiklausyti į Rusijos nuogąstavimus ir mėginti rasti kelią į priekį, siekiant užkirsti bet kokiam kariniam puolimui prieš Ukrainą“.

Pasak J. Stoltenbergo, per susitikimus taip pat tikimasi aptarti skaidrumo gynybos srityje ir ginkluotės kontrolės klausimus.

„Taip pat esame atnaujinti abipusius pasitarimus dėl pratybų ir mūsų branduolinės ginkluotės doktrinų“, – sakė jis.

Į Baltarusiją atvyko rusų kariai

Rusijos kariai antradienį atvyko į Baltarusiją, kur kitą mėnesį vyks bendros karinės pratybos.

Tokia žinia nuskambėjo Maskvai priėmus Vokietijos užsienio reikalų ministrę naujų derybų, skirtų sumažinti nuogąstavimus, kad rusų pajėgos ruošiasi įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.

Daugiau nei savaitę trukusios Rusijos ir Vakarų derybos beveik nė kiek nesumažimo nerimo, kilusio dėl dešimčių tūkstančių rusų karių telkimo prie kaimyninės šalies sienų.

Tvyrant įtampai Rusija ir Ukrainos kaimynė Baltarusija pradėjo karines pratybas. Baltarusių Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip kovos mašinų kolonos, įskaitant tankus, iškraunamos iš apsnigtų traukinių.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock antradienį atvyko į Maskvą pirmojo savo susitikimo su kolega rusu S. Lavrovu.

Vizito išvakarėse ji viešėjo Kijeve, kur patikino ukrainiečių užsienio reikalų ministrą, jog Vokietija „padarys viską, kad garantuotų Ukrainos saugumą“.

Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos karių telkimo, nors Maskva ne kartą neigė, kad planuoja surengti invaziją.

Kremlius kaltina Jungtines Valstijas ir NATO ignoruojant Rusijai nerimą keliančius saugumo klausimus, taip pat reikalauja, kad Aljansas visam laikui uždraustų Ukrainai tapti jo nare.

Kijevas kariauja su prorusiškais separatistais šalies rytuose nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį po Ukrainoje įvykusios provakarietiškos revoliucijos.

A. Baerbock kelionės į Maskvą išvakarėse Vokietijos kancleris O. Scholzas paragino Rusiją deeskaluoti įtampą ir perspėjo, kad „karinė agresija prieš Ukrainą sukeltų rimtų politinių ir ekonominių padarinių“.

Baltarusija ruošiasi savo teritorijoje patikrinti pajėgų kovinę parengti dėl laipsniško karinės įtampos „didėjimo“ – be kita ko, „prie vakarinių bei pietinių Baltarusijos Respublikos sienų“, pareiškė Gynybos ministerija Minske.

JK siunčia ginklų Ukrainai

Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas sukvietė kelias dešimtis Maskvoje dirbančių užsienio šalių karinių diplomatų, įskaitant 16 NATO narių atstovus, ir pranešė jiems apie pratybas Baltarusijoje.

Viceministro teigimu, per šiuo manevrus, skirtus „užkirsti kelią išorės agresijai“, Baltarusijoje bus dislokuota raketų sistemų S-400. Šių kompleksų Rusija yra pardavusi NATO priklausančiai Turkijai, nepaisydama JAV protesto.

Maskva neatskleidė, kiek karių dalyvauja pratybose, apie kurias anksčiau šią savaitę paskelbė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Minsko teigimu, manevrai rengiami dėl augančios karinės grėsmės iš kaimyninių Ukrainos ir Lenkijos.

Šį mėnesį rusų derybininkai atskirai susitiko su Jungtinių Valstijų, NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) delegacijomis. Tačiau per tuos susitikimus nebuvo pasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų.

Pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as parlamente paskelbė, kad Londonas siunčia ginkluotę Kijevui pagal paketą, turintį padėti Ukrainai apsaugoti savo sienas.

„Ukraina tikrai turi teisę ginti savo sienas, o šis naujas pagalbos paketas suteiks jai daugiau galimybių tai daryti“, – sakė B. Wallace'as.

Siunčiama įranga „nėra strateginiai ginklai ir nekelia jokios grėsmės Rusijai“, – patikino sekretorius, apibūdindamas siuntinius kaip „lengvąsias šarvamušes gynybines ginkluotės sistemas“.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį Londono žingsnį pavadino „itin pavojingu“ ir „neprisidedančiu prie įtampos mažinimo“.

Rusija antradienį taip pat atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad ji mažina savo diplomatinių atstovybių Ukrainoje skaičių, teigdama, kad jos ambasada Kijeve veikia įprastai.

Vašingtonas grasina paskelbti griežtas ekonomines sankcijas Maskvai, jeigu ji įsiverš į Ukrainą. Rusija šio grasinimo nesureikšmina.