Verslininkas ir filantropas Osmanas Kavala, nuo 2017 metų spalio laikomas kalėjime be teismo nuosprendžio, jo šalininkams tapo valymų, kuriuos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pradėjo po nesėkmingo bandymo 2016-aisiais įvykdyti valstybės perversmą, simboliu.
Turkijos lyderis kaltina 64 metų O. Kavalą, kad jis finansavo 2013 metais vykusius antivyriausybinius protestus ir prisidėjo prie bandymo įvykdyti valstybės perversmą.
O. Kavala šiuos kaltinimus neigia.
Pernai spalį dešimt Vakarų valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas ir didžiąsias Europos šalis, paragino Turkiją paleisti aktyvistą. Šis viešas kreipimasis išprovokavo diplomatinę krizę, per kurią Ankara vos neišsiuntė iš šalies tų valstybių ambasadorių.
Europos Taryba nurodė Turkijai iki trečiadienio paleisti O. Kavalą arba „glausta forma“ pagrįsti jo kalinimą.
Strasbūre įsikūrusi žmogaus teisių organizacija vasario 2 dieną gali pradėti drausminimo procedūrą Turkijos atžvilgiu.
Pirmadienį Stambulo teismo salėje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad stebėti vėliausio O. Kavalos ilgo teismo proceso etapo susirinko Europos Sąjungos ir devynių Vakarų šalių diplomatai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2019 metais įpareigojo Turkiją paleisti O. Kavalą, nusprendęs, kad aktyvistas yra kalinamas tik siekiant jį nutildyti.
Jei Ankara iki trečiadienio neįvykdys reikalavimo paleisti aktyvistą, Europos Taryba gali nuspręsti grąžinti bylą EŽTT, kad šis nuspręstų dėl tolesnių veiksmų.
Jei prieš Turkiją bus pradėta ilga pažeidimo nagrinėjimo procedūra, šalis galiausiai gali netekti savo balsavimo teisių Europos Taryboje ar netgi būti pašalinta iš organizacijos, kurios nare tapo 1950 metais.
Tai būtų tik antras kartas, kai Europos Taryba panaudoja pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš kurią nors iš 47 savo šalių narių. Anksčiau tokia procedūra buvo inicijuota tik kartą – 2017 metais prieš Azerbaidžaną, dėl jo atsisakymo paleisti vieną disidentą.
Turkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Europos Tarybos veiksmus laiko „kišimusi“ į šalies vidaus reikalus.
Tačiau vyriausybės kritikai sako, kad Ankaros priešprieša su šia organizacija atspindi drastišką žmogaus teisių padėties pablogėjimą per du dešimtmečius trunkantį R. T. Erdogano valdymą.
Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) praėjusią savaitę įspėjo, kad R. T. Erdoganas „grąžino Turkijos žmogaus teisių padėtį dešimtmečiais atgal“, atkreipdama dėmesį į O. Kavalos atvejį ir pernai šalies priimtą sprendimą pasitraukti iš vadinamosios Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos.