Pekinui tenka atremti demografinės krizės grėsmę, nes jis susiduria su sparčiai senstančia darbo jėga, lėtėjančia ekonomika ir silpniausiu per pastaruosius dešimtmečius gyventojų skaičiaus augimu. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, šalyje, kurios ekonomika yra antra pagal dydį pasaulyje, gimstamumas sumažėjo iki 7,52 gimimo 1000 žmonių nuo 8,52 2020 metais. Biuro duomenimis, šie skaičiai yra mažiausi nuo 1949 m., kai buvo įkurta komunistinė Kinija.
Nors 2016 m. valdžia sušvelnino vieno vaiko politiką – leido poroms susilaukti dviejų vaikų ir pakeitė kai kuriuos griežčiausius pasaulyje šeimos planavimo reglamentus, - pokyčiai neatnešė kūdikių bumo. Pernai Kinijos valdžia dar labiau išplėtė šią politiką ir leido poroms turėti tris vaikus. 2021 metais šalyje, oficialiais duomenimis, užregistruota 10,62 mln. gimimų, o gyventojų skaičius išaugo iki 1,41 milijardo.
„Demografinis iššūkis gerai žinomas, bet visuomenės senėjimo greitis akivaizdžiai didesnis nei tikėtasi“, – sakė „Pinpoint Asset Management“ vyriausiasis ekonomistas Zhiwei Zhangas. „Tai taip pat rodo, kad potencialus Kinijos augimas tikriausiai lėtėja greičiau nei tikėtasi“, – sakė jis.
Praėjusiais metais kartą per dešimtmetį atliekamo surašymo rezultatai parodė, kad Kinijos gyventojų skaičius augo lėčiausiu nuo septintojo dešimtmečio tempu. Didesnės gyvenimo išlaidos ir kultūriniai pokyčiai, kai žmonės priprato prie mažesnių šeimų, įvardijami kaip priežastys, lemiančios mažesnį kūdikių skaičių.
Vieno vaiko politiką 1980 m. ėmė taikyti aukščiausias lyderis Deng Siaopingas, kad pažabotų gyventojų skaičiaus augimą ir paskatintų ekonomikos plėtrą, išimtys buvo taikomos tik kaimo šeimoms, kurių pirmagimis buvo mergaitė, ir etninėms mažumoms.
