Nelauksime atsakymo amžinai, penktadienį Maskvoje pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo vyriausybė esą primygtinai prašo raštiško atsakymo iš Vašingtono ir Briuselio į kiekvieną atskirą Rusijos reikalavimą. Jei atskiri punktai bus atmesti, jis tikisi paaiškinimo.
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), esą, ir toliau mėgina dirbtinai prisivilioti naujų narių. Šitokią nuomonę išsakė Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.
„Nesiliauja mėginimai dirbtinai išplėsti Šiaurės Atlanto aljansą. Visiškai neseniai teko išgirsti gana įdomių pareiškimų apie tai, kad <...> laukiama ir Skandinavijos šalių“, – pareiškė jis.
Pasak S. Lavrovo, Rusija ruošiasi bet kokiai įvykių eigai, tačiau pirmiausia reikia sulaukti JAV ir NATO reakcijos į pasiūlytas saugumo garantijas.
„Mūsų kantrybė baigiasi. <...> Kinkymas užsitęsė labai ilgai – dabar jau metas pajudėti. Laukiame tik, kol ano vežimo vadeliotojas konkrečiai atsakys į mūsų siūlymus“, – pareiškė S. Lavrovas.
Abiejų pusių santykiai šiuo metu yra žemiausiame taške. Pokalbiai aukštu lygiu šią savaitę rezultatų nedavė.
Rusija Ukrainos pasienyje sutelkė 100 000 kareivių. Vakarai baiminasi invazijos, Maskva neigia atitinkamus planus. Rusijai esą svarbios saugumo garantijos. Vyriausybė, be kita ko, reikalauja NATO pažado, kad Ukraina nebus priimta į Aljansą. NATO su tuo kategoriškai nesutinka. Vakarai savo ruožtu reikalauja, kad Rusija nedelsiant atitrauktų savo karius iš Ukrainos pasienio.
Tebetvyrant įtampai, Ukraina penktadienį patyrė didžiulę kibernetinę ataką, kuri smogė kelių vyriausybinių agentūrų svetainėms.
Vakarai kaltina Maskvą galimai planuojant įsiveržti į kaimyninę šalį, Rusijai pastaraisiais mėnesiais sutelkus prie sienos apie 100 tūkst. karių, daug tankų ir kitos sunkiosios karinės technikos. Maskva savo ruožtu šiuos kaltinimus atmeta.
Šią savaitę JAV ir jų sąjungininkės NATO surengė derybas su Rusija, mėgindamos išsklaidyti įtampą. Vis dėlto Ženevoje, Briuselyje ir Vienoje vykusios diskusijos apčiuopiamų rezultatų neatnešė.
Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Maskva neįžvelgia priežasčių rengti tolesnes saugumo derybas su Vakarais, kadangi per šią savaitę vykusias diskusijas pažangos nebuvo.
„Paketas, o ne meniu“
Rusija, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, neigė turinti planų pulti kaimyninę šalį. Kremlius į šiuos Vakarų nuogąstavimus atsakė kaltinimais, kad NATO kelia grėsmę Rusijai, ir reikalavimais, kad karinis aljansas niekada nesuteiktų narystės Ukrainai ar kurioms nors kitoms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms.
Vašingtonas ir jo sąjungininkai šią savaitę griežtai atmetė šiuos reikalavimus kaip nediskutuotinus, bet NATO ir Rusijos delegacijos susitarė palikti atviras duris tolesnėms deryboms dėl ginkluotės kontrolės ir kai kurių kitų klausimų, siekiant išsklaidyti įtampą.
S. Lavrovas sakė, esą pastarieji klausimai yra antraeiliai, palyginti su pagrindiniu Maskvos reikalavimu neplėsti NATO ir nedislokuoti savo ginkluotės šalia Rusijos teritorijos. Ministras pabrėžė, kad Rusijos reikalavimai yra „paketas, o ne meniu“.
„Jie turi suprasti, kad svarbiausia yra garantija, kad NATO nesiplės į rytus“, – teigė jis.
Rusijos diplomatijos vadovas perspėjo, kad „jei mūsų pasiūlymai bus atmesti... mes priimsime sprendimą, kaip patikimai užtikrinti savo saugumą“, remdamasis prezidento Vladimiro Putino perspėjimu, kad Maskva imsis neįvardijamų „karinių-techninių priemonių“, jei Vakarai sumenkins jos reikalavimus.
Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose verda konfliktas tarp ukrainiečių kariuomenės ir prorusiškų separatistų. Jis jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
