Rusija teigė atsidūrusi aklavietėje, bandydama įtikinti Vakarus nepriimti Ukrainos į NATO ir panaikinti dešimtmečius trukusios Aljanso plėtros Europoje rezultatus, skelbia „Reuters“.
JAV nuolatinis atstovas 57 valstybes vienijančioje ESBO Michaelis Carpenteris konferencinio pokalbio metu reporteriams pasakė, kad JAV nepritars įtakos sferų atsiradimui ar šalių teisės pasirinkti sąjungininkus ribojimui.
„Dabar susiduriame su Europos saugumo krize, – nurodė jis. – Karo būgnai dunda garsiai, o retorika pasidarė gana aštri.“
Anot M. Carpenterio, prie sienos su Ukraina sutelkti 100 tūkst. karių, pažangioji ginkluotė, artilerijos sistemos, elektroninio karo sistemos ir amunicija „sukelia daugybę klausimų apie Rusijos ketinimus“.
„Į susidariusią situaciją turime reaguoti itin rimtai. Privalome ruoštis galimai eskalacijai“, – sakė diplomatas ir pridūrė, kad Vašingtonas teikia pirmenybę „dialogui ir deeskalacijai“.
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį sakė, kad Rusija nėra nusprendusi, ar įsiveržti į Ukrainą, bet Vakarai po derybų savaitės yra pasirengę visoms galimybėms.
Rusijos pareigūnai kilusią įtampą aptarė per Vienoje įvykusį ESBO posėdį – trečią diplomatijos raundą šią savaitę. Prieš tai įvyko tiesioginės rusų derybos su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO.
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad Vašingtonas „neturi iliuzijų“ dėl Rusijos, bet viliasi, kad taikus sprendimas vis dar yra įmanomas.
„Esame pasirengę visoms galimybėms“, – Baltuosiuose rūmuose reporteriams sakė J. Sullivanas.
„Esame pasirengę daryti pažangą prie derybų stalo ir esame pasirengę imtis būtinų bei deramų žingsnių savo sąjungininkėms ginti ir savo partnerėms remti, taip pat tam, kad tvirtai atsakytume į bet kokią galimą atvirą agresiją“, – sakė jis.
Vakarai kaltina Rusiją prie Ukrainos sienos pastarosiomis savaitėmis dislokavus tankų, artilerijos ir maždaug 100 tūkst. karių. NATO teigimu, taip Rusija rengiasi invazijai į Ukrainą.
Maskva tvirtina reaguojanti į tai, ką vadina NATO pozicijų stiprinimu jos įtakos sferoje.
„Žvalgybos bendruomenė nepateikė įvertinimo, kad rusai galutinai nusprendė Ukrainoje pasukti kariniu veikimo kursu“, – sakė J. Sullivanas.
„Taigi, pagal šiuo metu esamą situaciją Rusija turi galimybę ateiti prie [derybų] stalo“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau ketvirtadienį ESBO pirmininkas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau sakė, kad karo Europoje pavojus šiuo metu yra daug didesnis nei buvo pastaruosius 30 metų.
„Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – pareiškė Z. Rau prasidedant šios organizacijos Nuolatinės tarybos posėdžiui.
„Šiuo metu šalys narės susiduria su įvairiais iššūkiais taikai ir saugumui. Užsitęsę konfliktai, karinė priešprieša, radikalizacija, terorizmas drauge su silpnesne ginkluotės kontrole, COVID-19 pandemijos pasekmės, taip pat žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimai didina neapibrėžtumą, neprognozuojamumą ir baimę mūsų visuomenėse“, – pabrėžė jis.
Pasak Z. Rau, ESBO savo ruožtu būtina sutelkti dėmesį į pastangas saugumo problemoms Rytų Europoje išspręsti, įskaitant taikų konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimą.
„Būsime atviri dialogui, pasirengę pateikti iniciatyvų, kad būtų pasiektas tarpusavio supratimas ir sumažėtų įtampa ESBO regione... Ypač daug dėmesio norime skirti padėties gerinimui saugumo srityje, padėti ieškoti taikaus sprendinio regioniniams konfliktams“, – kalbėjo jis.
„Mums reikia sutelkti dėmesį į taikų Ukrainos konflikto išsprendimą pagal Minsko susitarimus, gerbiant Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir vienybę“, – sakė Z. Rau.
„Kelios savaitės susiduriame su didelės karinės eskalacijos Rytų Europoje galimybe. Neseniai mus pasiekė reikalavimai dėl garantijų saugumo srityje – svarbioje ESBO sferos dalyje“, – sakė jis. – Mes neabejingi šalių narių pareikštiems prieštaravimams dėl saugumo... Tikiu, kad ESBO yra tinkama platforma visiems... saugumo aspektams aptarti.“
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad iškilus karinės eskalacijos regione galimybei reikia „tarptautinio įvertinimo ir deramos reakcijos“.
Anksčiau Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pažymėjo, kad ESBO drauge su ES ir NATO yra labai svarbus veikėjas užtikrinant Europos saugumą.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas spaudos konferencijoje po Rusijos ir JAV derybų sakė, kad sprendimas dėl tolesnių kontaktų su JAV saugumo garantijų klausimais bus priimtas po Rusijos konsultacijų su NATO ir po ESBO derybų.
