Prie sienos su Ukraina gausias pajėgas sutelkusi Rusija reikalauja nutraukti tokį NATO karinį buvimą ir atsisakyti plėtros į Rytus.
Trečiadienį Briuselyje Maskva savo reikalavimus saugumo garantijoms Europoje pateikė trisdešimčiai Vakarų aljanso sąjungininkų.
Anot NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, jeigu Rusija veršis į Ukrainą, bus rimtai svarstomas rytinių NATO valstybių narių stiprinimas.
Kadaise Maskvos kontrolei paklususios Estija, Latvija ir Lietuva nuo 2004 metų priklauso tiek NATO, tiek Europos Sąjungai. Jau ilgą laiką šalys siekia aktyvesnio Aljanso įsitraukimo.
„Žinoma, mes su savo sąjungininkais aptariame jų aktyvesnio įsitraukimo kaip atgrasymo priemonės klausimus“, – nepateikdama daugiau detalių per nuotolinį interviu „Reuters“ kalbėjo Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
„Jeigu pasižiūrėtumėte į žemėlapį, Baltijos šalys yra NATO pusiasalis, tad natūralu, kad turime savų nuogąstavimų“, – teigia Estijos vyriausybės vadovė.
J. Stoltenbergas Briuselyje akcentavo: „Jeigu Rusija ir vėl prieš Ukrainą panaudos jėgą ir ryšys invazijai, tuomet teks labai rimtai svarstyti poreikį didinti mūsų aktyvumą rytinėje Aljanso dalyje“.
Vienas anonimu panoręs išlikti NATO diplomatas „Reuters“ sakė, kad apie gausesnį pajėgų dislokavimą Baltijos valstybėse būtų galima kalbėtis su valstybių narių gynybos ministrais per vasario viduryje planuojamą susitikimą.
NATO daliniai dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais. Kiekvieną sudaro kiek daugiau nei tūkstantis karių. Estijos premjerė sako, kad viena iš galimybių – didinti dabartines pajėgas.
Vakarai galėtų dalyvauti konstruktyviose derybose su Maskva, tačiau, anot K. Kallas, būtina Kremliui duoti žinoti, kad, jeigu jis ir toliau eskaluos situaciją Ukrainoje, už tai teks brangiai sumokėti ekonominėmis sankcijomis.
„Manau, kad neturėtume leistis įviliojami į spąstus, į diskusijas, ką Vakarai galėtų padaryti, nes Vakarai nepadarė nieko blogo. Vakarai netelkė pajėgų ir nepuolė Rusijos“, – kalbėjo Estijos premjerė.
Maskva primygtinai neigia bet kokius agresyvius ketinimus ir tvirtina savo šalies teritorijoje galinti telkti pajėgas kur tik panorėjusi.
„Žinoma, Vakarai bandys konstruktyviai kalbėtis su Rusija. Tik jeigu ji eskaluos situaciją Ukrainoje, tuomet, žinoma, laukia pasekmės. O tos pasekmės – sankcijos. Tai būtų Jungtinių Valstijų ar Europos ekonominės sankcijos. Taigi, manau, kad Vakarai turėtų tai labai aiškiai komunikuoti, kad, situacijos eskalavimo atveju Rusijai teks brangiai sumokėti“, – kalbėjo K. Kallas.
