Specialistai aptiko beveik 30 vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas technikos perkėlimas į geležinkelio platformas, ir į Vakarus vykstantys ešelonai. CIT išsiaiškino, kad dauguma įrašų daryti Sibiro Rytuose ir Tolimuosiuose Rytuose, įskaitant Buriatiją ir Primorės kraštą.
Kaip pabrėžia tyrėjai, pastarosiomis dienomis tokių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas karinės technikos perkėlimas, ženkliai padaugėjo.
Skelbiama, kad į Rusijos vakarines teritorijas perkeliami kariniai sunkvežimiai, degalų cisternos, tankai, šarvuotos pėstininkų mašinos, reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „Grad“ ir „Uragan“ bei, kaip spėjama, zenitinių raketų kompleksas „Tor“ arba zenitinė savaeigė sistema „Šilka“.
Pastebėta ir karių, lydinčių techniką keleiviniuose ir krovininiuose vagonuose. Tikslaus karių skaičiaus nustatyti nepavyko.
Paaiškėjo, kad technika buvo gabenama iš Ulan Udės, Borzios, Belogorsko ir Usurijsko. Sprendžiant pagal judėjimo punktų geografiją, ekspertai mano, kad technika susijusi su visais keturiais Rusijos vakarinės karinės apygardos daliniais.
Ukrainos pasienyje sutelktos didelės Rusijos pajėgos.
NATO sąjungininkės per trečiadienį surengtas derybas perspėjo Rusiją, kad nesileis į kompromisus dėl Aljanso teisės ginti savo rytines nares, kad būtų išvengta tolesnio konflikto Ukrainoje, tačiau pakvietė Maskvą tolesnių derybų, siekiant sumažinti įtampą dėl saugumo padėties.
Kalbėdamas po derybų su Rusijos delegacija NATO būstinėje Briuselyje, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė: „NATO sąjungininkų ir Rusijos pozicijos šiais klausimais labai skiriasi.“
Pasak J. Stoltenbergo, 30 NATO narių negalėtų sutikti su pagrindiniais Maskvos reikalavimais dėl naujos saugumo tvarkos Europoje. Generalinis sekretorius taip pat pabrėžė, jog Rusijai nebus leista vetuoti Ukrainos teisės ateityje prisijungti prie Aljanso.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.
Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu, nors Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad Aljansas toliau nesiplės jos teritorijos link.
Rusija neigia, kad masinis karių telkimas aplink jau iš dalies okupuotą Ukrainą kelia grėsmę. Tačiau dėl šių karių dislokavimo Vašingtonas priverstas kontaktuoti su Maskva, kad neišsipildytų nuogąstavimai, jog gali kilti plataus masto karinė konfrontacija.
Iki trečiadienio susitikimo NATO ir Rusijos taryba pastarąjį kartą posėdžiavo 2019 metais. Abi šalys nutraukė praktišką bendradarbiavimą 2014-aisiais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
