„Politinė kalinė Maryja Kalesnikava perkelta į Gomelio 4-ąją moterų pataisos koloniją“, – platformoje „Telegram“ paskelbė „Viasna“.
Išvakarėse buvo pranešta apie kito opozicionieriaus, Maksimo Znako, išsiuntimą į koloniją Vitebsko srityje.
Baltarusijos opozicijos po ginčytinų 2020-ųjų prezidento rinkimų įsteigtos Koordinacinės tarybos nariai M. Kalesnikava ir M. Znakas buvo nuteisti kalėti atitinkamai 11 ir 10 metų.
Per teismą, kuris vyko už uždarų durų, jie abu buvo kaltinami siekiais pakenkti nacionaliniam saugumui ir sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią.
Rugsėjo 16 dieną gynyba pateikė Aukščiausiajam Teismui apeliacinius skundus.
M. Kalesnikava yra vienintelė Baltarusijoje likusi protestų lyderė. Ji buvo sulaikyta 2020 metų rugsėjo 8 dieną, prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Remiantis oficialiai paskelbta Baltarusijos valstybės sienos komiteto spaudos tarnybos versija, M. Kalesnikava drauge su opozicionieriais Ivanu Kravcovu ir Antonu Radniankovu bandė prasiveržti pro sieną ir buvo išstumta iš automobilio salono.
Vėliau M. Kalesnikavos bendražygiai pranešė, kad KGB agentai užmovė jai maišą ant galvos, įsodino ją į mikroautobusą ir norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą, norėdama išvengti prievartinės deportacijos, ir iššoko iš automobilio.
M. Znakas buvo areštuotas 2020 metų rugsėjo 9 dieną. Rugsėjo 18-ąją pateikus jam kaltinimus jis protestuodamas pradėjo bado streiką, kurį tęsė daugiau kaip savaitę.
Baltarusių teisių gynimo organizacijos juos laiko politiniais kaliniais.
Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.