„Yra dialogo ir diplomatijos kelias, siekiant išspręsti kai kuriuos iš šių nesutarimų ir išvengti konfrontacijos“, – televizijos CNN laidai „State of the Union“ sakė A. Blinkenas.
„Kitas kelias yra konfrontacija ir didžiulės pasekmės Rusijai, jei ji atnaujins savo agresiją prieš Ukrainą. Netrukus pamatysime, kuriuo keliu [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas yra pasirengęs pasukti“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
Jungtinės Valstijos ir Rusija, kilus didžiulei įtampai dėl Ukrainos, sekmadienį Ženevoje pradeda aukšto rango diplomatų derybas, Maskvai reikalaujant plataus masto saugumo garantijų, o Vakarams smarkiai spaudžiant Rusiją atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.
Diskusijomis Ženevoje prasidės intensyvios diplomatijos savaitė. Jos metu Rusijos atstovai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais.
Rusija praėjusių metų pabaigoje sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos ir pareikalavo garantijų, kad NATO nebesiplės į rytus ir nebesteigs karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
JAV, kurioms atstovaus valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman, sutiko su derybomis, nors aiškiai pasakė, kad daugelis Maskvos pasiūlymų yra nediskutuotini. Tuo pačiu JAV siekia patikinti sąjungininkes Europoje, kad jos nebus nušalintos nuo sprendimų.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Maskva sąmoningai ignoruoja Briuselį svarstydama saugumo Europoje klausimą ir tokiu elgesiu kelia pavojų Europos saugumo architektūrai.
„Be Ukrainos, ant kortos pastatyta visa Europos saugumo architektūra. Panašu, kad Rusijos valdžia, sąmoningai išbraukdama nuorodas į ES iš pernai gruodį pristatytų „sutarčių projektų“, ketina atsukti laikrodį atgal ir grįžti prie senosios Šaltojo karo logikos“, – sekmadienį savo tinklaraštyje rašė J. Borrellis.
„Turime aiškiai suprasti, kad be europiečių apie saugumą Europoje diskutuojama nebus“, – nurodė jis.
J. Borrellis pabrėžė, kad dialogas yra būtinas, ir sakė, jog savitvarda, ryžtas bei tvirta parama Ukrainos suverenitetui ir vientisumui taip pat yra būtini.
„Bet kokia tolesnė agresija prieš Ukrainą turės milžiniškų pasekmių ir didelių išlaidų Rusijai. Mes glaudžiai deriname savo požiūrį su transatlantinės (organizacijos) ir kitais panašiai mąstančiais partneriais. Nėra saugumo Europoje be Ukrainos saugumo“, – rašė J. Borrellis.
Nedarys jokių nuolaidų
Rusija sekmadienį pareiškė, kad nedarys jokių nuolaidų per derybas su JAV dėl Ukrainos ir saugumo Europoje, be to, pridūrė, kad yra nusivylusi ligšioliniais amerikiečių signalais.
„Nesutiksime su jokiomis nuolaidomis. Tai visiškai neįmanoma“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
„Mes nusivylę signalais, pastarosiomis dienomis ateinančiais iš Vašingtono ir... Briuselio“, – pareiškė jis.
Jungtinės Valstijos ir Rusija, kilus didžiulei įtampai dėl Ukrainos, sekmadienį Ženevoje turi pradėti aukšto rango diplomatų derybas, Maskvai reikalaujant plataus masto saugumo garantijų, o Vakarams smarkiai spaudžiant Rusiją atitraukti savo pajėgas.
Rusija praėjusių metų pabaigoje sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos ir pareikalavo garantijų, kad NATO nebesiplės į rytus ir nebesteigs karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
JAV, kurioms atstovaus valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman, sutiko su derybomis, nors aiškiai pasakė, kad daugelis Maskvos pasiūlymų yra nediskutuotini. Tuo pačiu JAV siekia patikinti sąjungininkes Europoje, kad jos nebus nušalintos nuo sprendimų.
Iš pradžių ketinta derybas Ženevoje pradėti pirmadienį, bet dabar planuojama, kad sekmadienį vakare įvyks W. Sherman ir S. Riabkovo darbo vakarienė, sakė JAV Valstybės departamento atstovas.