Per dešimtmetį, kai valdžioje yra Kim Jong Unas, Šiaurės Korėjos karinės technologijos sparčiai tobulėjo, nepaisant tarptautinių sankcijų.
Nors šalį apėmė dideli ekonominiai sunkumai dėl koronaviruso pandemijos, praėjusius metus žymėjo virtinė ginklų bandymų, o trečiadienį Pchenjanas surengė pirmąjį 2022-aisiais paleidimą.
Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad Šiaurės Korėja apie 8 val. 10 min. vietos (1 val. 10 min. Lietuvos) laiku į jūrą į rytus nuo pusiasalio paleido, „manoma, balistinę raketą“.
Po neeilinio posėdžio Pietų Korėjos nacionalinio saugumo taryba „išreiškė susirūpinimą dėl paleidimo“, sakoma prezidentūros pranešime.
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pavadino tai „galimu balistinės raketos paleidimu“.
„Tikrai verčia apgailestauti, kad Šiaurės Korėja nuo praėjusių metų nuolat leidžia raketas“, – sakė jis žurnalistams.
F. Kishida nurodė, kad Japonijos vyriausybė analizuoja detales, įskaitant tai, kiek raketų galėjo būti paleista.
„Kol kas nebuvo pranešimų apie žalą Japonijos lėktuvams ir laivams“, – žurnalistams sakė Japonijos vyriausybės atstovas Hirokazu Matsuno.
„Tęsiame analizę, bet jei ji skriejo įprasta orbita, manoma, kad ji nukeliavo apie 500 kilometrų ir nukrito už Japonijos išskirtinės ekonominės zonos ribų“, – pridūrė jis.
Paleidimas įvyko po Kim Jong Uno praėjusią savaitę pasakytos kalbos, kurioje jis pareiškė, kad Šiaurės Korėja toliau stiprins savo karinius pajėgumus.
„Manau, kad Šiaurės Korėja ir toliau tobulins savo arsenalą, siekdama pagerinti savo strateginę padėtį politinių pokyčių regione metu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vašingtone įsikūrusio Woodrow Wilsono (Vudrou Vilsono) tarptautinio centro vyresnioji bendradarbė Jean Lee.
2021 metais Šiaurės Korėja pranešė sėkmingai išbandžiusi naujo tipo iš povandeninių laivų paleidžiamą balistinę raketą, ilgojo nuotolio sparnuotąją raketą, iš traukinio paleidžiamą ginklą ir tai, ką ji apibūdino kaip hipergarsinę kovinę galvutę.
Įstrigęs dialogas
Vašingtono ir Pchenjano dialogas yra įstrigęs nuo 2019 metų, kai žlugo Kim Jong Uno derybos su tuometiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
D. Trumpo įpėdinio prezidento poste Joe Bidenas administracija ne kartą sakė, kad norėtų susitikti su Šiaurės Korėjos atstovais, nors pabrėžė, kad sieks Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.
Tačiau Pchenjanas kol kas atmeta pasiūlymą derėtis ir kaltina Vašingtoną tęsiant savo „priešišką“ politiką.
Praėjusią savaitę vykusio Darbininkų partijos suvažiavimo pabaigoje Kim Jong Unas nė nepaminėjo Jungtinių Valstijų.
Vietoje politinės pozicijos išdėstymo diplomatijos klausimais – priežasties, dėl kurios Kim Jong Uno naujametiniai pareiškimai sulaukdavo daug dėmesio – šį kartą daug temų apėmusioje kalboje daug buvo kalbama apie aprūpinimo maistu saugumą ir plėtrą.
Tačiau jis pareiškė, kad Pchenjanas ir toliau didins savo pajėgumus, atsižvelgdamas į „Korėjos pusiasalio karinę aplinką“ ir besikeičiančią tarptautinę situaciją.
„Pchenjanas siunčia žinią JAV, kad jis nesikeis, todėl Vašingtonas turi nusileisti“, – AFP sakė Korėjos nacionalinės strategijos tyrimų instituto mokslininkas Shin Beom-chulas.
Šiaurės Korėjai taikoma virtinė tarptautinių sankcijų dėl jos vykdomų branduolinių ir balistinių raketų programų.
Šalis 2020 metais uždarė savo sienas, kad apsisaugotų nuo koronaviruso, ir tai smarkiai smogė šalies ekonomikai.
Nepaisant blogėjančios ekonominės padėties, Šiaurės Korėja neatsisakė ginklavimosi programų ir jas tęsė, sakoma spalį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje.
Vis daugiau nerimo kelia didelio masto maisto krizė Šiaurės Korėjoje. JT žmogaus teisių ekspertai spalį perspėjo, kad labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams „gresia badas“.